„Susidūrėme su abejingumu. Man labai skaudu, nes tikrai myliu gyvūnus, norėjau gera padaryti“, – pradėdama pasakoti šią istoriją sako Brigita.
Galėjo sužeisti automobilis
Stirniukas pas alytiškius atbėgo pirmadienio popietę. Iš pradžių lyg mėgino rupšnoti žolę, bet pamatęs žmones šoko bėgti, nerasdamas išėjimo per tvoros tinklą. Brigita sako, kad šeimos nariai netruko pastebėti, jog stirna susižeidusi koją – gyvūnas pradėjo klupinėti.
Brigita su mama iš pradžių pagalbos tikėjosi iš vietos medžiotojų, esą jie galbūt galėtų atvykti ir įvertinti gyvūno būklę. Jos spėjo, kad gyvūnas galėjo nukentėti per susidūrimą su automobiliu ir adrenalino paveiktas įpuolė į sodybą.
Tačiau tokios pagalbos moterys sako nesulaukusios, joms esą tebuvo pasiūlyta, kad medžiotojas gali atvažiuoti ir „kančią nutraukti“. To atsisakiusios moterys paskambino pagalbos telefonu 112. Ten jas nuramino, kad informaciją perduodama LSMU Lietuvos gyvūnų globos centrui, nes būtent jo specialistai ir rūpinasi sužeistais, pagalbos reikalaujančiais laukiniais gyvūnais.
Maždaug po pusvalandžio joms paskambino minėto centro darbuotojas, teigdamas, kad vienintelis dirbantis ekipažas tuo metu buvo Kėdainiuose, tačiau išklausinėjo viską apie situaciją, patarė saugotis, kad stresuojantis gyvūnas nesužeistų. Ir pažadėjo atvažiuoti, bet tai gali būti jau vėlyvas vakaras.
Stirniukas buvo perkeltas į ūkinį pastatą ir ten gyvūnas paliktas ramybėje, sako Brigita. Tad beliko laukti atvykstančių specialistų.
Kaltina abejingumu
Vis dėlto valandos bėgo, stirniukas tebebuvo ten pat. Kaip sako Brigita, jis gulėjo ir nesikėlė, tačiau neatrodė nei apatiškas, nei itin blogai besijaučiantis. Nesulaukusios atvykstančio ekipažo moterys apie 22 val. paskambino skelbiamu centro telefonu ir pasiteirauti, ar dar verta laukti.
Atsiliepusi darbuotoja atsiprašė, kad šeimai nebuvo pranešta, jog specialistai neatvyks. Ji taip pat nurodė nesiartinti prie gyvūno, negirdyti jo vandeniu.
„Mums buvo pasakyta, kad ekipažas neatvažiavo, nes mūsų namai buvo jiems ne pakeliui. Kitas dalykas, kurį išgirdome, kad gyvūnas ne žmogus. Mane tai labiausiai nustebino – nulis empatijos, kaip toks žmogus gali dirbti centre, atsakingame už laukinius gyvūnus.
