Kaip rašoma teismo išplatintame pranešime spaudai, apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl paskleistų žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, tokių žinių paneigimo, neteisėto atvaizdo panaudojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovai, teigdami, jog atsakovai Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, Liutauras Ulevičius, Samoilas Kacas K. ir Evaldas Magelinskas. „YouTube“ kanale viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią UAB „Top Sport“ dalykinę reputaciją ir ieškovo G.Staniulio garbę ir orumą, ieškinyje nurodė tik pavienius atsakovų teiginius ir (ar) jų dalis, tačiau neatskleidė viso konteksto.
Ginčijami teiginiai yra atsakovų pasakytų frazių ištraukos iš platesnės diskusijos apie lošimų ir loterijų paslaugų rinkos pokyčius, teisinio reguliavimo problemas, valstybės institucijų veiksmus ir pan. Teisėjų kolegija apeliantų argumentus, kad atsakovai paskelbė žinią, o ne nuomonę, kaip tai apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme, atmetė kaip teisiškai nepagrįstus.
Palygino su „narkotikų bizniu“
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovų nuomonė turi faktinį pagrindą, o išsakyti ginčo teiginiai (,,nu narkotikų biznis“, „absoliučiai“) bendrame atsakovų pasisakymo kontekste buvo pavartoti kaip stilistinė priemonė, hiperbolizavimas, o ne siekis įžeisti ar sumenkinti ieškovės reputaciją, atsakovai kalbėjo ne apie ieškovės veiklą, o vaizdžiai išreiškė nuomonę apie šios veiklos pelningumą.
Teismo vertinimu, pasisakymai apie dominuojančią padėtį lošimų sektoriuje ar monopolio kūrimą savaime nėra žeminantys ar galintys suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovę.
Teisėjų kolegija akcentavo, kad didžioji dalis ginčijamų teiginių nesusiję su ieškovu G.Staniuliu, jo pavardė neminima, o teiginiai yra bendro pobūdžio. Byloje nenustatyta, kad tik jis būtų tapatinamas su bendrove ir kad visi pasisakymai apie bendrovę sietini su šiuo ieškovu.
Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo teisėjų kolegija pabrėžė, kad ieškovas yra viešasis asmuo, jo nuotrauka buvo panaudota visuomenės informavimo tikslais. Be to, ta pati nuotrauka anksčiau buvo skelbta viešojoje erdvėje. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo sutikimo panaudoti jo nuotrauką nereikėjo. Nenustatyta, kad atsakovai turėjo tikslą įžeisti ar pažeminti ieškovą.
Prašė priteisti 105 tūkst. eurų
Primintina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai ieškovų reikalavimus buvo atmetę kaip nepagrįstus. Ieškovai įrodinėjo, kad atsakovai „YouTube“ kanale viešai publikavo ir toliau publikuoja laidas „Atverstos kortos“, kuriose paskleista tikrovės neatitinkanti ir bendrovės reputaciją menkinanti informacija, – lošimai prilyginti narkotikų verslui, kriminalizuojami, kaltinama darant įtaką politikams ir pan. Ieškiniu iš atsakovų buvo prašoma priteisti 105 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, įpareigoti ištrinti vaizdo įrašus, uždrausti naudoti ieškovo atvaizdą neturint rašytinio sutikimo ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
