„Europa turi, ką pasiūlyti derybų stalui. Sankcijų Rusijai ir jos sąjungininkėms potencialas dar neišsemtas: griežtesnis Rusijos šešėlinio laivyno sankcionavimas, energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimas, įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimas Ukrainos poreikiams. Galime nuveikti dar daugiau – dar pernai NATO formatu inicijavome 10 mlrd. eurų investicijas į Ukrainos gynybos pramonę. Turime tęsti ir ginkluotės tiekimą“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad bet kokiose derybose privalo dalyvauti tiek Ukraina, tiek Europa.
Kalbėdamas apie galimas taikos derybas Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra neginčijami, šaliai turi būti suteiktos tvirtos saugumo garantijos.
„Karo baigtis turės esminių ir ilgalaikių padarinių Europos ir transatlantiniam saugumui. Privalome užtikrinti tvarią taiką ir neleisti agresoriui toliau kelti grėsmės Europai ir visam demokratiniam pasauliui“, – sakė G. Nausėda, pažymėjęs, kad taiką užtikrinti „galime tik per stiprybę“.
Susitikimo metu prezidentas pakartojo, kad Lietuvos palaikymas ir parama Ukrainai nesikeičia – bus toliau investuojama į Ukrainos gynybos pramonę, tiekiami reikalingus ginklai.
G. Nausėda taip pat patvirtino Lietuvos palaikymą Ukrainos narystei NATO. Pasak šalies vadovo, galima ieškoti laikinų sprendimų, bet ilgalaikė ir tvari saugumo garantija bus tik Ukrainos narystė Aljanse.
Diskusijoje su Latvijos ir Suomijos prezidentais, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuva pasirengusi prisidėti prie galimų Europos ir JAV iniciatyvų dėl Rusijos agresijos sustabdymo.
„Agresorius supranta tik jėgos kalbą. Itin svarbu iš esmės pakeisti padėtį, nes laikinas ugnies nutraukimas ar konflikto įšaldymas tik suteiks Rusijai laiko pasiruošti naujam puolimui. Todėl visi kartu privalome padaryti daugiau dėl Ukrainos“, – Prezidentūra cituoja Lietuvos vadovą.
Jo teigimu, pagrindiniu prioritetu išlieka transatlantinė vienybė ir Lietuvos strateginė partnerystė su JAV. Be to, G. Nausėda akcentavo, kad NATO turėtų ne tik atgrasyti, bet ir kurti Rusijai strategines dilemas.
„JAV karinis buvimas Europoje yra nepakeičiamas, o Europa turi didinti savo indėlį į gynybą, kad išlaikytų transatlantinį ryšį“, – sakė šalies vadovas.
Miunchene vykstančioje saugumo konferencijoje numatyti V. Zelenskio susitikimai su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u (Dž. D. Vansu) ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio (Marku Rubiju).
Visgi Vokietijos pareigūnai yra sakę, kad neverta puoselėti lūkesčių konferenciją lemsiant didelį proveržį užbaigiant karą.
Miuncheno saugumo konferencija – Europoje rengiamas kasmetinis aukščiausio lygio forumas, kuriame susirinkę gynybos srities lyderiai diskutuoja apie aktualiausius užsienio ir saugumo politikos iššūkius.
