2025-06-01 21:02

Panevėžyje senjorė ne tik atidavė sukčiams visas santaupas, bet ir pardavė butą, Šiauliuose išviliota septynženklė suma

Jei George'as Orwellas būtų rašęs apie XXI amžiaus pasaulį, galbūt būtų sukūręs romaną apie tai, kaip žmonės atiduoda savo pinigus nepažįstamiems asmenims, apsimetantiems bankų darbuotojais ar investicijų konsultantais. Tačiau net distopijos meistras negalėjo numatyti tokio pasaulio. Dirbtinio intelekto laikais sukčių galimybės tampa neribotos. Visai realu, kad netrukus sulauksime padirbtų vaizdo skambučių – juose sūnus ar dukra, savo balsu ir veidu, prašys pinigų po tariamos avarijos, o fone matysis dramatiško eismo įvykio vaizdai. Tačiau tai nebus tikra.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Telefoniniai sukčiai
Telefoniniai sukčiai / Shutterstock nuotr.

Kai kalbame apie sukčius, dažnai minime skaičius – prarasti keli tūkstančiai, dešimtys tūkstančių, šimtai tūkstančių eurų. Tačiau už kiekvienos tokios istorijos – ir žmonių likimai. Policijos pareigūnai pasakoja, kad buvę atvejų, kai žmogus, netekęs visų savo santaupų, mėgino žudytis.

Sukčių rankose žmogaus protas tampa patogiu įrankiu – jį galima „perprogramuoti“ baime, kaltės jausmu, meilės iliuzija, skuba. Galima įtikinti, atrodytų, neįmanomu.

Beveik kiekvieną dieną policijos suvestinėse atsiranda naujų pranešimų apie sukčiavimą, būna dienų, kada jose dominuoja būtent šie nusikaltimai.

Specialistai sako, kad apgavysčių schemos tobulėja, naudojamasi dirbtiniu intelektu, tad netolimoje ateityje atpažinti sukčių kuriamus scenarijus bus dar sunkiau. Sukčiavimas – ne tik nusikaltimas. Tai – savotiškas ekonominis karas, kuriame, regis, nėra nei fronto, nei gynybos linijų.

Deja, bet nėra ir stebuklingų patarimų.

Įtikina išgryninti pinigus

2024 m. sukčiavimai pasiekė aukštumas. Sukčiai siekė išvilioti 35 mln. eurų, o pervesta jiems suma – daugiau nei 20 mln. eurų. Per metus finansų įstaigoms pavyko sustabdyti įtartinų mokėjimų už daugiau nei 15 mln. eurų, nukentėjusiems grąžinta daugiau nei 2,6 mln. eurų. Vien per šiuos metus iš gyventojų bei įmonių visoje Lietuvoje sukčiai jau išviliojo 8,5 milijonus eurų.

Dešimt, dvidešimt, penkiasdešimt ar šimtas tūkstančių – tokias sumas žmonės atiduoda sukčiams. Kaip įmanoma išvilioti dešimtis tūkstančių eurų, kai bankai taiko tam tikras apsaugas, nustatyti piniginių operacijų limitai?

„Swedbank“ vyriausioji informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė sako, kad sukčiai geba įtikinti žmones pasididinti limitus arba jie patys perima banko paskyros valdymą. Tačiau jokių stebuklų neįvyksta ir mistikos nėra: budrumą praradęs žmogus pats suteikia prieigą prie savo banko ar patvirtina daromą pavedimą.

Pasak Ž.Augonės, tiek padidinti limitą, tiek atlikti pavedimą būtinas patvirtinimas – „Smart ID“, mobiliuoju parašu.

„Kas nutinka, kai paskambina sukčiai? Jei jie mato, kad žmogus pasiduoda įtakai – arba perima paskyros valdymą, bando instaliuoti „Smart ID“, susikurti naują paskyrą. Tačiau visus šiuos žingsnius privalo patvirtinti pats žmogus.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą