Šiuo metu uosto direkcijos darbuotojai dislokuoti šešiose skirtingose vietose, atskirai įsikūrusi kapitono tarnyba, dispečerinė, laivyno bazė, kiti padaliniai. Kelis šimtus kv. metrų patalpų direkcija nuomojasi iš kelių įstaigų. Pasak direktoriaus bendriesiems reikalams Algirdo Dulkės, dirbant keliose vietose patiriamos didelės eksploatacijos išlaidos.
„Tikimės turėti vieną administracinį pastatą, kur tilptų visos tarnybos. Mums priklauso sklypas ties senąja perkėla. Keltą iš senosios perkėlos numatoma iškelti į šiaurinį ragą. Darysime projektą ir statysime pastatą, kuris puoštų miestą“, – kalbėjo A.Dulkė. Anot jo, pardavus keletą pastatų, iš šių lėšų pavyktų pastatyti naują administracinį pastatą. Direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas patikino, kad jau gautas įmonės valdybos pritarimas dėl galimybės keltis į Žvejų gatvę.
Galimi pokyčiai
E.Gentvilas teigė, kad Klaipėdos uosto nevalia lyginti su tiek pat krovinių perkraunančiu Liubeko uostu, nes skiriasi jų statusas. Liubeko uosto direkcijoje dirba apie 40 žmonių.
Šiuo metu uosto direkcijoje dirba apie 270 žmonių. Rugpjūčio pabaigoje pradėtos pertvarkos metu numatyta atleisti 11 žmonių, panaikinti dešimt skyrių, jų liks 13. Dėl pertvarkos kai kurių skyrių vadovai taps žemesnės grandies darbuotojais.
„Klaipėdos uostas – valstybės įmonė. Jos negalima lyginti su kai kuriais uostais, kaip lyginama su Liubeko uostu, nes pastarasis – municipalinis uostas. Taigi finansinės, ekonominės tarnybos neįeina į uosto direkcijos sudėtį, jos priklauso savivaldybei. Jei Klaipėdos uostas būtų municipalinis, daugėtų darbuotojų savivaldybėje, kurie užsiimtų uosto ekonominiais reikalais“, – sakė E.Gentvilas. Jis neslėpė, kad yra surinkta informacija apie galimą direkcijos statuso keitimą. Apie tai ketinama diskutuoti su Susisiekimo ministerijos atstovais.
Krovos rezultatai
 |
| Šiemet planuojama perkrauti 26,5 mln. tonų krovinių. |
Klaipėdos uoste šiemet krovos apimtys, kaip ir prognozuota, nukrito apie 10 proc. Planuojama, kad per šiuos metus bus perkrauta apie 26,5 mln. tonų krovinių, pernai buvo perkrauta kone 30 mln. tonų.
„Klaipėdos uostas tikrai atsilieka nuo kaimynų – Rygos, Talino, Ventspilio. Tačiau tai lemia objektyvios priežastys. Tai energetiniai uostai, jie specializuojasi naftos, anglies produktų perkrovime. Pas mus naftos produktai sudaro tik trečdalį bendros krovinių apyvartos“, – sakė direktorius rinkodarai Artūras Drungilas. Pasak jo, krizės metu energetinių produktų krova turi didesnę paklausą, dėl to šių uostų apimtys išaugo.
„Mes nekrauname anglies, tačiau galime lyginti situaciją su durpėmis, jų uoste perkrauta tris kartus daugiau nei pernai. Jei krautume anglį, būtų panaši situacija“, – įsitikinęs A.Drungilas. Jis teigė, kad, palyginus uostamiestį su kitais įvairialypius krovinius kraunančiais uostais, pavyzdžiui, Sankt Peterburgu ar Kaliningradu, Klaipėdoje krovos apimtys sumenko mažiausiai. Sparčiai Klaipėdoje išaugo žemės ūkio produktų krova, grūdų perkrauta kone dukart daugiau.
Optimizmo uosto vadovybei suteikia ir gausus delegacijų skaičius. Pasak A.Drungilo, šiemet delegacijų skaičius prilygsta 2006-iems, kurie buvo ekonominio pakilimo metai. „Vien rugpjūtį priėmėme per 20 verslo, politinių delegacijų. Nuo E.Gentvilo darbo pradžios jau priėmėme 4 kinų delegacijas, prieš kelias dienas buvo amerikiečių grupė. Yra didelis domėjimasis uostu“, – pasakojo direktorius rinkodarai.
