2-oji vidurinė (2008 metais suteiktas mokytojo Rapolo Šaltenio vardas) mokykla – vienas senesnių Utenos pastatų. Kadangi mieste sparčiai mažėjo vaikų, 2020-aisiais imtasi iniciatyvos šią švietimo įstaigą uždaryti. Tam priešinosi bendruomenė, tačiau 2021-aisiais mokykla vis vien užvėrė duris.
Atsilaisvinus patalpoms, jose žadėta įrengti butus, tačiau vietos valdžia nusprendė suteikti galimybę menininkams – nuo 2024-ųjų rudens buvusiuose kabinetuose ir klasėse veikia šiuolaikinio meno ir kūrybos erdvė „Rapolas“.
Čia įrengta ekspozicijų – parodų ir renginių – salė, kūrybinės
dirbtuvės, meno instaliacijų vietos. Veiklas vykdo įvairių sričių menininkai: grafikos ir tekstilės dizaineriai, tapytojai, kūrėjai, scenografai, fotografai, meno instaliacijų, kino, muzikos, garso kūrėjai, atlikėjai.
„Palikome šį pavadinimą, nes Utenoje jis tapo žargonu – „Einam į Rapolą“, – šyptelėjo pakvietęs užeiti į vidų Tomas Karklinis, kūrybinės erdvės „Pokšt“ įkūrėjas.
Veiklą Utenoje „Pokšt“ pradėjo 2015 metais ir greitai tapo bendruomenės kultūros židiniu, pritraukiančiu įvairius šiuolaikinio meno kūrėjus bei kuratorius iš Lietuvos bei viso pasaulio.
Veiklų spektras itin platus: nuo vaikų stovyklų, šiuolaikinio meno parodų, dirbtuvių, gatvės meno – iki socialinės integracijos inciatyvų. Per dešimtmetį po „Pokšt“ vėliava surengta apie 1000 renginių.
„Šiuo metu buvusioje mokykloje esame įsikūrę 12 rezidentų. Visi vykdome skirtingas kūrybines veiklas. Kiekvienas menininkas atskirai dirba savo kūrybinėse erdvėse“, – paaiškino Tomas.
Įrašai iš 1993-ųjų
Užsukame į buvusią mokyklos aktų salę. Ant scenos išlikusi antikvarinė spinta. Prajuokina išlikęs įrašas apie tai, koks didžėjus grojo čia 1993-aisiais.
„Kai pirmą kartą atėjome čia kurti, suorganizavome naktinį projektą, kurio dalyviai prožektoriais tyrinėjo mokyklą, atrasdami menininkų įvietintus tam tikrus daiktus. Istorinių palikimų – kiekviename žingsnyje.
Taip pat sugalvojome daryti tradicinę mokyklos šventę – Rapolines, kurios vyksta spalio 24-ąją. Rapolas Šaltenis buvo mokytojas, direktorius, legendinė asmenybė. Į pirmąją šventę pakvietėme ir jo sūnų Arvydą Šaltenį“, – patikino Tomas.
Pasak jo, rapoliečiai jungiasi į bendruomenę, kartu organizuoja renginius, kviečia į svečius visuomenę, diskutuoja. Šiuo metu buvusioje aktų salėje organizuojamos filmų peržiūros, grojama būgnais, vyksta jogos užsiėmimai, saviugdos renginiai, tie kūrybininkai, kurie turi per mažas nuosavas erdves, čia įgyvendina savas edukacijas.
„Bendruomenė turi gražių ketinimų, kad ateityje visa tai virs kultūriniu dariniu. Savivaldybė dalyje patalpų nori įkurti kavinę. Kiemelyje yra terasa, kurioje vykdavo koncertai, bet ją reikia sutvirtinti ir paruošti. Po metų ar kitų čia bus kitoks vaizdelis ir atmosfera, dabar dar kiekvienas labiau savo erdves įsirenginėjame. Norime atrasti save šiame pastate“, – paaiškino pašnekovas.
Staiga aižiai suskambo įprastas mokyklos skambutis, tik sukvietė jis į klases ne mokinius, o kūrybininkus. Laikas pasivaikščioti.
Tylą pakeitė muzika
Virš kiekvienų durų vis dar išlikę mediniai užrašai „mokytojų kambarys“, „pav. ugdymui“.
O štai 66-erių Rimantas Sinica savo garso studiją įkūrė... buvusioje mokyklos bibliotekoje!
„Pats mokiausi šioje mokykloje. Geri prisiminimai, tad buvo gera ir malonu sugrįžti. Pažįstu kiekvieną kampelį. Įsikūriau buvusioje bibliotekoje. Ten, kur buvo tyliausia mokyklos erdvė, dabar – pati triukšmingiausia“, – nusijuokė Rimantas.
