Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs AB „Panevėžio keliai“ (dabar – HISK) baudžiamąją bylą, atmetė prokuroro kasacinį skundą ir paliko galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, kuriais bendrovės vadovai ir bendrovė išteisinti dėl kurstymo ir padėjimo piktnaudžiauti tarnyba, o bendrovės darbuotai – dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir netinkamo pareigų atlikimo.
Pirmiau nurodyti asmenys piktnaudžiavimu tarnyba buvo kaltinami dėl to, kad savo veiksmais siekė, kad A2 kelio ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų konkursai būtų laimėti bendrovės AB „Panevėžio keliai“ naudai, taip pat kad netinkamai prižiūrėjo ir priėmė kelio ruožų remonto darbus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatavo, kad šio teismo atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi, šis teismas detaliai aptarė ir išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nepasitvirtino kaltinimas dėl valstybės tarnautojams prilygintų asmenų V. Molio, K. Eirošiaus, S. Kankevičiaus ir V. Kiljono kurstymo piktnaudžiauti tarnyba, nes informacija apie planuojamus remontuoti kaltinime nurodytus kelių ruožus ir būsimus viešuosius pirkimus buvo prieinama viešai, o AB „Panevėžio keliai“ vadovaujamas pareigas ėję V. Gražys ir E. Vanagas prisidėjo prie lokalinių sąmatų ir kitos projektinės dokumentacijos kelio ruožams remontuoti rengimo ne nusikalstamai bendrininkaudami, o darbine tvarka bendradarbiaudami su VĮ „Automagistralė“ darbuotojais.
Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog byloje nebuvo įrodytas ir AB „Panevėžio keliai“ atstovų V. Gražio ir E. Vanago padėjimas VĮ „Automagistralė“ darbuotojams piktnaudžiauti tarnyba bei V. Gražio, E. Vanago susitarimas su AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Šiaulių plentas“ atstovais dėl fiktyvaus konkuravimo viešųjų pirkimų konkursuose, siekiant užmaskuoti daromą nusikalstamą veiką.
Byloje nenustačius piktnaudžiavimo tarnyba, siekiant pasipelnyti iš viešųjų pirkimų, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nebuvo padaryta nei didelės turtinės, nei neturtinės žalos.
Savo pareigas atliko tinkamai, nepadarė didelės turtinės žalos Lietuvos automobilių kelių direkcijai.
Kartu teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai pagrindė, kodėl techninis prižiūrėtojas, kontroliuodamas kelio ruožų remonto eigą ir kartu su kitais išteisintaisiais priimdamas kelio ruožų remonto darbus, savo pareigas atliko tinkamai, nepadarė didelės turtinės žalos Lietuvos automobilių kelių direkcijai ar didelės neturtinės žalos minėtai įstaigai, valstybei ir VĮ „Automagistralė“.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prokuroro kasacinį skundą atmetė.
