Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti
2017 09 20

Teisingumo ministrei – savų ir svetimų strėlės

Teisingumo ministrei Mildai Vainiutei – sunkios dienos. Antradienį ji ėjo aiškintis opozicijai, trečiadienį ministrei teks stoti jau prieš savus. Socialdemokratų deleguotą ministrę pasiaiškinti kviečia socialdemokrato Juliaus Sabatausko vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir „valstiečių“ frakcijai priklausančio Valerijaus Simuliko vadovaujamas Žmogaus teisių komitetas.
Milda Vainiutė
Milda Vainiutė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

J.Sabatauskas neslepia, kad ministrei bus užduota daug klausimų dėl „neordinarios“ situacijos – keturių konkursus laimėjusių vadovų neskyrimo.

„Keturios Teisingumo ministerijai pavaldžios tarnybos neturi nuolatinių vadovų, nors buvo surengti konkursai, paskelbti nugalėtojai, bet jie nepaskirti. Taigi ši situacija, mūsų nuomone, yra neordinari, nenormali, kad iki šiol Teisingumo ministerija negali išspręsti tokių, atrodytų, paprastų klausimų, todėl mes kviečiamės. Čia pagrindinis klausimas“, – sakė J.Sabatauskas.

Taip pat, anot jo, bus užduoti klausimai apie padėtį Kalėjimų departamente, Duomenų apsaugos direktyvos įgyvendinimo.

Pasak J.Sabatausko, ministrė kviečiama į bendrą dviejų komitetų posėdį, nes būtent jie atlieka minėtų sričių parlamentinę kontrolę.

Parlamentaras neslėpė, kad ministrės pakvietimo iniciatorius buvo jis pats.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas V.Simulikas tikino, kad jam konkursų laimėtojų neskyrimas į pareigas atrodo labai keistas.

„Štai, pavyzdžiui, Asmens duomenų apsaugos tarnyba iki šiol neturi vadovo, nors buvo konkursas, o kitų metų gegužę turės įsigalioti visi pakeisti įstatymai. Norime žinoti, kokia yra situacija. Mums labai keista. Įvyko konkursai, atrodo, tie žmonės, kurie laimėjo, atitiko reikalavimus, dalyvavo, laimėjo, bet nepaskirti, tai įdomu, kodėl“, – vardijo komiteto pirmininkas.

Yra klausimų ministrei. Jau darosi keista. Kas, kuo ir kodėl manipuliuoja, kad nesugebama paskirti žmonių, laimėjusių konkursus į pareigas? Tiesiog kas, kam, ko neleidžia? – klausia G.Paluckas.

V.Simulikas dar žada klausti ministrės, kodėl planuojama mažinti vartotojų teisių apsaugos ir kitų ministerijai pavaldžių institucijų atstovavimą regionuose.

„Prašysime paaiškinti, bandysime sužinoti, kodėl regionai yra skriaudžiami, kodėl mažinamos regionų žmonėms galimybės turėti jų teises atitinkančias paslaugas“, – kalbėjo V.Simulikas.

Taip pat jis ketina ministrės teirautis, kodėl jau apie mėnesį neveikia vartotojų teisių portalas, kur skundus gyventojai galėtų pateikti elektroniniu būdu.

„Tai yra parlamentinė kontrolė. Gerbiama ministrė tegu dirba. Tik kuo aiškiau, kuo suprantamiau“, – teigė, kad susitikimas tikrai nesibaigs jokia interpeliacija, V.Simulikas.

Socialdemokratai ministrės nesupranta

Iki šiol premjeras Saulius Skvernelis gynė ministrę ir kaltino socialdemokratus darant jai spaudimą į pavaldžių institucijų vadovų postus skirti savus. Tačiau Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas tai kategoriškai neigė teigdamas, kad ministrė yra visiškai laisva dirbti taip, kaip mano teisinga. Tačiau kol kas, pasak G.Palucko, nematyti, kad ministrė apskritai dirbtų.

„Yra klausimų ministrei. Jau darosi keista. Kas, kuo ir kodėl manipuliuoja, kad nesugebama paskirti žmonių, laimėjusių konkursus į pareigas? Tiesiog kas, kam, ko neleidžia? Čia turi būti kažkokios pokiliminės priežastys, kurios mums nėra aiškios. Labai retas atvejis, kad taip būtų. Tiek institucijų, tiek vadovų keičiasi ir visi kažkaip netinka, nors laimi konkursus. Staiga ne tokius iššūkius mato, gal savo pažįstamus nori pasiskirti? Labai daug keistų dalykų vyksta“, – 15min situaciją komentavo G.Paluckas.

Jis tikina, kad rugsėjį planuotas partijos vadovybės susitikimas su ministre, kur galėjo būti spręstos jos tolesnės galimybės dirbti, neįvyko, nes šeštadienį partija spręs esminį klausimą – trauktis iš koalicijos ar ne.

Jei koalicijos sutartis bus nutraukiama, pasak socialdemokratų pirmininko, partija nebebus atsakinga už ministrės veiklą.

„Ją tiesiogiai perims premjeras. Jei premjerui tinka, kaip viskas vyksta, ministrė tęsia savo pareigas, jei netinka – ministras pirmininkas spręs dėl gebėjimo toliau eiti pareigas. Kitiems dviem socialdemokratų ministrams bus kitaip. Jiems bus duotas terminas apsispręsti, diskusija, kaip, kas turi elgtis partijoje, ir taip toliau“, – teigė G.Paluckas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Teisingumo ministrė Milda Vainiutė susitiko su LSDP frakcija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Teisingumo ministrė Milda Vainiutė susitiko su LSDP frakcija

Ministrė nieko keisto nemato

Antradienį ministrę dėl ilgiau nei pusmetį užsitęsusios keturių pavaldžių institucijų vadovų atrankos kamantinėjo opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Seime. Frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis po uždaro pokalbio su ministre BNS pareiškė, kad M.Vainiutė dėl to turėtų prisiimti politinę atsakomybę.

Tačiau ministrė tikino, kad situacija yra visiškai normali.

„Situacija, aš manau, yra visiškai normali. Šiuo metu yra laikini vadovai, kurie tas pareigas eina visiškai tinkamai. Mes procesus stebime, tai, kas vyksta“, – antradienį Seime BNS sakė M.Vainiutė.

Teisingumo ministerija pastaruoju metu rengė atrankas vadovauti Kalėjimų departamentui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Registrų centrui, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tačiau nė vienas vadovas nepaskirtas.

Kalėjimų departamento direktoriaus konkursą laimėjęs buvęs vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius nepaskirtas į pareigas, nes anksčiau yra vadovavęs šiam departamentui, o ministrė teigė norinti permainų įkalinimo įstaigų sistemoje. Paskelbta nauja atranka į šias pareigas.

Registrų centro vadovo konkursą laimėjęs advokatas Gintautas Bartkus atsisakė pareigų, o antrą vietą užėmęs Arvydas Bagdonavičius į jas nepaskirtas, kol Seimo Antikorupcijos komisija tiria elektroninės sveikatos sistemos e.sveikata projekto įgyvendinimą. Už šį projektą Registrų centre buvo atsakingas A.Bagdonavičius.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo atranka pasiekė Konstitucinį Teismą. Visi trys šios atrankos dalyviai surinko vienodą balų skaičių. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, pirmumą konkursuose eiti pareigas turi tas, kuris atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba bazinius karinius mokymus, ar tarnavo alternatyviojoje krašto apsaugos tarnyboje. Vyriausybė prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar toks reguliavimas nėra diskriminacinis.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija vadovo neturi, nes teisingumo ministrės teiktas kandidatas Darijus Beinoravičius į šį postą atsiėmė savo kandidatūrą. Jis teigė nenorįs, kad jo paskyrimas mestų nepagrįstą šešėlį ministrei. Mat buvusį bendradarbį D.Beinoravičių M.Vainiutė teikė skirti inspekcijos vadovu nepaisydama, kad šis per konkursą surinko mažesnį balų skaičių nei jo konkurentė Dijana Šinkūnienė, šiuo metu laikinai vadovaujanti inspekcijai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Užsisakykite 15min naujienlaiškius