Po galutinio teismo sprendimo, jei jis bus jiems nepalankus, trys Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje kaltinami Seimo nariai Viktoras Uspaskichas, Vitalija Vonžutaitė ir Vytautas Gapšys sulauks apkaltos. Tuomet gali pasikartoti kartą Lietuvoje jau buvusi kuriozinė situacija, kai Seimo narys pareigas eina atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje.
Tokioje situacijoje buvo atsidūręs Audrius Butkevičius, kai 1999 m. jo atžvilgiu teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o Seimas nepanaikino jo parlamentaro mandato.
Seimas nuo kalėjimo neišgelbėtų
V.Sinkevičius sako, kad lygiai tokia pat situacija gali susiklostyti ir dėl trijų „darbiečių“. Teisininkas pabrėžia, kad nuo A.Butkevičiaus laikų įstatymai, reglamentuojantys nuteistų Seimo narių veiklą, nesikeitė. Kaip ir A.Butkevičiaus atveju, taip ir dabar, vos sulaukęs galutinio įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, Seimas turės pradėti apkaltos procedūrą.
Pagal Lietuvos įstatymus, apkalta nuteistųjų lauktų nepaisant to, ar jiems skirta bausmė būtų laisvės atėmimas, ar tik bauda. Be to, sulaukus apkaltinamojo posėdžio būtų taikoma supaprastinta apkaltos procedūra ir Seimui nebereikėtų papildomai kurti komisijos Darbo partijos narių nusikaltimams narplioti.
„Jokios komisijos nesudaromos, jokie papildomi tyrimai neatliekami, kai gaunamas apkaltinamasis teismo nuosprendis, yra speciali procedūra. Tokiu atveju viskas jau yra nustatyta teismo. Seimo nariai yra padarę nusikaltimą, o teismo sprendimus reikia vykdyti“, – aiškino V.Sinkevičius.
Galima situacija, kad laisvės atėmimo bausmę atliks asmenys, kurie turi Seimo nario mandatą.
Jei apeliacinis teismas Seimo narius pripažins kaltais ir skirs laisvės atėmimo bausmes, kaip jau padarė pirmosios instancijos teismas V.Uspaskicho ir V.Vonžutaitės atžvilgiu, Seimui nebereikės duoti ir sutikimo parlamentarus suimti. Tai galės būti padaryta iškart, kai įsiteisės nuosprendis.
„Jei asmuo bus nuteistas laisvės atėmimo bausme, nesvarbu net jeigu Seimas nepanaikintų jo mandato, vis tiek jis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Čia jokių pakartotinų Seimo nutarimų, leidimų nereikia. Seimas spręs tik dėl mandato panaikinimo“, – kalbėjo teisininkas.
Gresia R.Pakso likimas
Tuo tarpu Seimui tektų tik atsakomybė nuspręsti, ar panaikinti nuteistieji gali išsaugoti Seimo narių mandatus.
„Jeigu Seimo narys yra nuteisiamas, įsigaliojusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašas perduodamas Seimui ir Seimo pirmininkas arba jo pavaduotojas privalo nedelsiant su juo supažindinti Seimo narius. Seimas turi iškart priimti nutarimą pradėti apkaltos procesą ir prašyti Konstitucinio Teismo išvados, ar konkrečiu nusikaltimu nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika“, – aiškina V.Sinkevičius.
Pasak jo, kreiptis į Konstitucinį Teismą yra labai svarbu dėl to, kad būtų nustatyta, ar padarytas nusikaltimas yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas, ar ne.
„Jei Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad pažeidimas toks, tai tas asmuo, pašalintas apkaltos būdu, ateityje negalėtų būti renkamas Seimo nariu, skiriamas ministru ir eiti tokių pareigų, kuriose būtina priesaika“, – teigia teisininkas.
Nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas nustatytų, jog nusikaltimas nebuvo šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, pasak V.Sinkevičiaus Seimas posėdyje turėtų svarstyti parlamentaro mandato naikinimo klausimą.
„Kad toks nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo būtų priimtas, reikia, kad už Seimo nutarimą balsuotų ne mažiau nei 85 Seimo nariai. Balsavimas yra slaptas. Jei Seimo nutarimas nepriimamas, tai nuteisti asmenys išsaugotų Seimo nario mandatą. Galima situacija, kad laisvės atėmimo bausmę atliks asmenys, kurie turi Seimo nario mandatą. Tokia teorinė galimybė yra“, – pabrėžia V.Sinkevičius.
Stebina tolerancija prasikaltusiems
Teisininkas pripažįsta, kad tokia situacija skamba daugiau nei absurdiškai, tačiau pabrėžia, kad vien įstatymus tobulinant ar Konstituciją taisant politikams atsakomybės ir moralės įkrėsti nebūtų įmanoma.
„Aukštos teisinės, politinės kultūros valstybėje būtų neįmanoma, kad parlamentaras, kurį teismas nuteisė už panašaus pobūdžio kriminalinį nusikaltimą, išsaugotų mandatą, bet Lietuvoje yra truputį kitaip. Matote, kad čia net po apkaltinamojo nuosprendžio nesigėdijama užimti aukštų pareigų Seime, visiškai nekreipiama dėmesio į tai, kad nuteisti Seimo nariai neturi ir negali turėti visuomenės pasitikėjimo. Toliau užimdami tas pareigas politikai rodo labai prastą pavyzdį visuomenei bei formuoja nepriimtinus moralės standartus“, – teigia V.Sinkevičius.
Pasak jo, kolegų parlamentarų tolerancija nuteistiems asmenims Seime turėtų būti nepriimtina, o Lietuvos žmonėms neturėtų kilti net klausimo, ar tokiais atvejais apkaltai Seimas pritars, ar ne.
Konstitucijos taisyti tikrai nereikia, bet reikia atsakingo politikų veikimo, – sako V.Sinkevičius.
„Normalu būtų, jei Seimas kiekvieną kartą elgtųsi atsakingai ir pasinaudotų apkaltos institutu, kad nuteisti Seimo nariai netektų Seimo nario mandato ir atliktų bausmę kaip paprasti piliečiai. Konstitucijos taisyti tikrai nereikia, bet reikia atsakingo politikų veikimo“, – įsitikinęs teisininkas.
Jis pripažįsta, kad žvelgiant tik pro baudžiamosios teisės prizmę, šiuo metu Vilniaus apygardos teismo kaltais pripažintų „darbiečių“ dar negalima vadinti nuteistaisiais, tačiau pabrėžia, kad politikams ir tokio nuosprendžio turėtų užtekti, kad jie trauktųsi iš pareigų Seime.
Kaip skelbta, Vilniaus apygardos teismas pripažino V.Uspaskichą kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
V.Vonžutaitė už grotų turėtų praleisti trejus metus. Buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei teismas skyrė vienus metus nelaisvės, o dabartiniam partijos vadovui Vytautui Gapšiui skirta 35 tūkst. litų bauda.
Taip pat teismas įpareigojo nuteistuosius solidariai atlyginti valstybei milijoninę žalą. Juridinį asmenį Darbo partiją teismas išteisino.
Šį teismo sprendimą ketina skųsti ir nuteistieji, ir prokurorai.
