Teismas nustatė, kad 2019 – 2023 metais nuteistasis išlaidomis, susijusiomis su jo, kaip tarybos nario veikla, nurodė transporto degalų išlaidas, automobilių remonto ir ryšio paslaugų išlaidas ir pridėjo prie apyskaitų šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (kvitus, sąskaitas faktūras). Kaltinamasis byloje teigė, kad į išmokų avanso apyskaitas įtraukė tik tokias išlaidas, kurias realiai patyrė, už visą nurodytą kurą apmokėdavo pats arba pinigus grynais grąžindavo jį apmokėjusiems asmenims. Tačiau, teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, kaltinamojo duotus parodymus pripažino nepagrįstais.
Teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo kuro išlaidų pagrindimo, konstatavo, kad liudytojų parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (kuro čekių analizė) patvirtina, jog kuras buvo apmokamas trečiųjų asmenų banko kortelėmis, degalų pirkimo kvitai buvo perduodami nuteistajam kuro sunaudojimas nebuvo skaičiuojamas, dokumentuojamas ar atribojamas nuo asmeninių poreikių.
Kitaip tariant, kuro čekiai buvo renkami iš trečiųjų asmenų, o jų pagrindu deklaruotos išlaidos neatitiko faktinių aplinkybių. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina nuteistojo elgesio nepatikimumą, nes pateikti dokumentai neleidžia nustatyti, kad nurodytos kuro išlaidos buvo realiai, tiksliai ir išimtinai patirtos tarybos nario veiklai.
Teismas, vertindamas pateiktas išlaidų apyskaitas, kuriose buvo nurodytos ryšio įrangos įsigijimo ir su ja susijusios įmokos, sprendė, kad nuteistasis į išmokų avanso apyskaitas neteisėtai įtraukė ir savo asmeninėms reikmėms įsigytą mobilaus ryšio įrangą – mobilaus ryšio telefonus ir kitas paslaugas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad D.Jakubavičiaus padaryti veiksmai visiškai atitinka sukčiavimo sudėtį, kadangi nustatyta, jog jis apgaule (melagingais dokumentais) savo naudai įgijo svetimą turtą (BK 182 straipsnio 1 dalis). Teismui nekilo abejonių, kad D.Jakubavičius veikė siekdamas turtinės naudos sau – tokiais veiksmais jis galėjo neteisėtai įgyti lėšas, kurių nebūtų gavęs, jei būtų deklaravęs tikras, mažesnes išlaidas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistasis net ketverius metus nuosekliai rinko svetimus finansinius dokumentus, juos naudodavo melagingoms ataskaitoms pagrįsti, kruopščiai užpildydavo kiekvieną ataskaitą taip, kad būtų išnaudota skiriama suma. Per visą inkriminuotą laikotarpį kaltinamasis neteisėtai pasisavino 8 402,73 Eur, kas sudaro tiesioginę turtinę žalą Alytaus rajono savivaldybės administracijai, jis veikė tiesiogine tyčia (suprato atliekamų veiksmų neteisėtumą ir numatė jų pasekmes ir to sąmoningai siekė).
Teismas taip pat konstatavo, kad nuteistojo įvykdytos veikos atitinka piktnaudžiavimo tarnyba nusikaltimo sudėtį (BK 228 straipsnio 2 dalis). „Kaip tarybos nariui, jam buvo nustatyta teisė kas mėnesį gauti tam tikro dydžio išmoką su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms padengti. <...> Danielius Jakubavičius šia savo, kaip tarybos nario, teise piktnaudžiavo – užuot tinkamai vykdęs atsiskaitymo pareigą, jis sąmoningai klastojo dokumentus ir neteisėtai pasisavindavo išmokėtas lėšas asmeninei naudai.
Tokiais veiksmais kaltinamasis akivaizdžiai veikė priešingai tarnybos interesams: vietoje to, kad saugotų viešąjį turtą ir naudotų lėšas pagal paskirtį, jis nukreipė jas savo asmeniniams tikslams. Piktnaudžiavimo sudėčiai svarbu ir tai, kad neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję su jo pareigomis – tik būdamas tarybos nariu Danielius Jakubavičius galėjo pretenduoti į išmokas ir teikti ataskaitas, todėl jis pasinaudojo tarnybine padėtimi.“ – rašoma teismo nuosprendyje.
Teismas akcentavo ir tai, kad piktnaudžiavimas šiuo atveju lėmė didelę tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, t. y., 8 402,73 Eur turtinę žalą patyrė Alytaus rajono savivaldybės administracija, o neturtinė žala padaryta viešajam interesui. Tokiais veiksmais buvo sumenkintas Alytaus rajono savivaldybės autoritetas, sudarytas visuomenei įspūdis, kad tarybos nariai gali nepaisydami taisyklių savivaliauti su jiems patikėtomis lėšomis.
Byloje taip pat konstatuota, kad nuteistasis sistemingai klastojo tikrus dokumentus – tarybos nario išlaidų apyskaitas – ir panaudojo juos apgaulės būdu gaudamas išmokas. Dėl to pripažino jį kaltu ir dėl dokumentų klastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis).
Teismas nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą bei paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą 3 metams. Spręsdamas dėl bausmės skyrimo teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, asmuo teisiamas pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus nebaustas administracine tvarka, yra dirbantis.
Teismas taip pat tenkino civilinį ieškinį ir priteisė Alytaus rajono savivaldybės naudai iš D.Jakubavičiaus 8 402,73 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
