Tyrime, kuriuo siekta išsiaiškinti Lietuvos miestų gyventojų šeimos planavimo įpročius, dalyvavo 18–45 metų respondentai: 412 moterų ir 116 vyrų.
Daugiau nei pusė (63 proc.) apklausoje dalyvavusių moterų, kurios sulaukė neplanuoto nėštumo, teigė, kad „mintis apie abortą niekada nebuvo kilus“. Beveik trečdalis moterų prisipažino, kad tokią galimybę svarstė, tačiau niekada nepriėmė sprendimo savo noru nutraukti nėštumo. 8 proc. teigė atlikusios abortą.
Tarp abortui pasiryžusių moterų daugiausia buvo ne patirties stokojančios jaunos merginos, bet 40–45 metų moterys su aukštesniuoju ar aukštuoju išsilavinimu. Nėštumus nutraukė beveik ketvirtadalis (23 proc.) neplanuotai pastojusių moterų iš šios amžiaus grupės.
„Vyresnės moterys dažniau priima sprendimą atsisakyti „netyčiuko“, nes jau turi vaikų, be to, jos sunkiau ryžtasi keisti gyvenimo planus. Tuo tarpu jaunos merginos baiminasi dėl grėsmės po aborto komplikacijų nebeturėti vaikų, todėl žymiai rečiau apsisprendžia nutraukti nėštumą“, – sako gydytoja ginekologė Inga Rudzikienė.
Mažiau nei trečdaliui 40–45 metų mamų pavyko suplanuoti visus vaikus – net 70 proc. pripažino, kad visi ar dalis nėštumų buvo neplanuoti.
Anot daktarės, vyresnių moterų šeimos planavimo įgūdžiai prastesni dėl informacijos apie kontracepciją stokos.
„Dar nesulaukusios menopauzės moterys dažnai klaidingai mano, kad jau nebegali pastoti. Be to, jos per mažai žino apie kontracepcijos priemones ir naujoves šioje srityje, tokias kaip kontraceptinis pleistras ar žiedas, tad kartais yra nusistačiusios prieš kontracepciją apskritai“, – teigia I. Rudzikienė.
Net ir tos poros, kurios stengiasi suplanuoti vaikų atėjimo laiką, dažnai naudoja nepatikimus kontracepcijos metodus ar jų visai nenaudoja.
„Jeigu tam tikra kontracepcijos priemonė netinka, pasikonsultavus su gydytoju visada galima atrasti metodą, kuris nesukels nepageidaujamo poveikio ir leis mėgautis gyvenimu be baimės pastoti“, – sako I. Rudzikienė.
Trys ketvirtadaliai moterų patvirtino, kad sulaukus „netyčiuko“ gyvenimo planai pasikeitė. Daugelį moterų tai paskatino greičiau sukurti šeimą, daugiau nei pusė mamų pripažino neišnaudojusios karjeros galimybių, trečdaliui teko atidėti studijas, daliai nepavyko baigti mokslų.
