Ukrainoje šiąnakt iš mūšio lauko išgabentas žuvusio lietuvio kūnas

Žuvęs karys – jaunas savanoris iš Biržų Tomas Valentėlis. Jam buvo vos dvidešimt metų. Ukrainos užsieniečių legione lietuvis tarnavo nuo praėjusių metų rugpjūčio. T.Valentėlis žuvo kovinės misijos metu netoli Kupjansko miesto. Tai buvo jo pirmoji karinė misija Ukrainoje.

Artimieji apie iš mūšio lauko išgabentą kūną informuoti. Jie prašo supratimo ir netrukdyti jų sunkią akimirką.

Per naktinę operaciją naudota speciali ekipuotė

Apie operaciją pranešė ir labdaros ir paramos fondas „Blue Yelow“. Organizacijos išplatintame pranešime rašoma, kad šiąnakt specialios operacijos metu lietuvio kūnas buvo sėkmingai paimtas iš mūšio lauko netoli Kupjansko miesto Rytų Ukrainoje. Sudėtingą ir pavojingą operaciją atliko Ukrainos specialiosios pajėgos, bendradarbiaudamos su Užsienio legionu, Ukrainos Nacionaline gvardija, lietuvišku fondu „Blue/Yellow“ bei ukrainiečių fondu „Citadel UA“.

Pranešime rašoma, kad per naktinę operaciją naudota speciali ekipuotė, padedanti maskuoti karius ir jų judėjimą dienos ir nakties metu, kurią Ukrainos specialiosioms pajėgoms pristatė „Blue/Yellow“ organizacija ir fondas „Citadel UA“.

„Blue Yelow“ nuotr. /Maskuojanti ekipuotė

„Mes reiškiame nuoširdžią padėką Ukrainos specialiosioms pajėgoms ir jų vadui Oleksandrui Trepakui – ši operacija, nepaisant sudėtingų sąlygų ir artilerijos apšaudymų, buvo atlikta su aukščiausiu profesionalumu ir be nuostolių“, – teigia „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas.

Operacija buvo koordinuota vietoje kartu su lietuviu savanoriu Vygintu Ušinsku, glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Ukrainoje. Žuvusio Lietuvos piliečio kūno pervežimu į Lietuvą pagal galiojančias procedūras užsiims Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Ukrainoje.

Asm.archyvo nuotr./Vygintas Ušinskas

„Tomas iki pat paskutinės akimirkos liko ištikimas savo pareigai. Tikimės, kad Lietuvoje jam bus atiduota derama pagarba už pasiaukojimą ir kovą už laisvę“, – sako J.Ohmanas.

Žuvusiojo artimieji prašo žiniasklaidos, valstybės institucijų bei visuomenės atstovų gerbti jų privatumą ir šiuo sunkiu metu susilaikyti nuo viešų komentarų ar kontaktų.

Ukrainoje per karo veiksmus sužeista keliolika lietuvių

Kovo mėn. 15min pranešė apie Ukrainoje rusų drono atakos metu sužeistą lietuvį karį. Jo kolega atakos metu žuvo. Iš viešai prieinamų duomenų manoma, kad nuo 2022 m. vasaryje atsinaujinusio karo Ukrainoje metu buvo sužeista apie 10–15 lietuvių.

15min primena, kad iki šiol, be šio atvejo, viešai žinoma apie Ukrainoje žuvusius du lietuvius.

Pirmasis Ukrainoje žuvęs karys – Tadas Tumas

2024 m. vasario 23 d. žuvo su Rusijos okupantais kovojęs 1981 metais gimęs lietuvis karys Tadas Tumas, šaukiniu „Milžinas“. Lietuvis kartu su ukrainiečiu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas, kai į jų automobilį pataikė rusų FPV dronas.

„Blue Yellow“ ir FK „Žalgirio“ nuotr./Tadas Tumas

2017 m. jis įstojo į Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgas, jose tarnavo iki 2023 m. Tai pačiais metais baigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasieniečių mokyklą. Tapo geriausiu iš 115-os absolventų. Tarnavo Varėnos pasienio rinktinės Tribonių užkardos Šalčininkų pasienio kontrolės punkte, saugojo sieną su Baltarusija.

2023 m. lapkričio mėn. iš tarnybos pasitraukė ir išvyko į Ukrainą savanoriu. Rusijos–Ukrainos kare kovojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Tarptautinio legiono 3‑iojo specialiosios paskirties bataliono sudėtyje.

T.Tumas buvo Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo gerbėjas. Jis priklausė ištikimiausiems klubo gerbėjams – Pietų IV, dažnai lankydavosi klubo rungtynėse. Pasak jį pažinojusiųjų, buvo ramaus būdo.

2024 m. kovo 16 d. palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Bučoje (Ukraina) T.Tumo atminimui jo vardu bus pavadinta viena iš miesto gatvių. T.Tumo vardu žadėta pavadinti ir gatvę Vilniuje, tačiau kol kas sprendimas dėl to nepriimtas.

Mantas Kvedaravičius nukankintas Mariupolyje

Ukrainoje taip pats buvo kankintas ir nužudytas lietuvis kino kūrėjas, kultūros antropologas Mantas Kvedaravičius.

Vidmanto Balkūno nuotr. /Kino kūrėjas, antropologas ir archeologas Mantas Kvedaravičius

2022 m. kovo 27 d. Rusijos karinės invazijos į Ukrainą metu Mariupolyje, kurdamas filmo Mariupolis antrąją dalį, M.Kvedaravičius buvo sulaikytas rusų kareivių, kai bandė evakuoti iš miesto dvi moteris ir vaiką. Po kelių dienų jo kūną su šautinėmis žaizdomis rado ir į Lietuvą atgabeno jo sužadėtinė Hanna Bilobrova.

15min publikavo interviu apie M.Kvedaravičiaus žūties ir pargabenimo aplinkybes su režisieriaus sužadėtine Hanna Bilobrova. Į Mariupolį jiedu važiavo norėdami suteikti humanitarinę pagalbą bei nufilmuoti antrąją „Mariupolio“ dalį.

Mantas Kvedaravičius tyrė dingusių ir kankintų žmonių istorijas Šiaurės Kaukaze. Dalyvavo tyrinėjant Kabelių (Varėnos r.) akmens amžiaus gyvenvietę, Trakųs salos pilies tiltus, Merkinės (Varėnos r.) uosto vietos ir medinio laivo liekanas. Kartu su bendraminčiais tyrinėjo Luokesų (Molėtų r.) polines gyvenvietes, bandė surasti naujų povandeninės archeologijos objektų Rytų Lietuvos ežeruose, darė archeologijos objektų žvalgomuosius tyrimus, ieškojo naujų archeologijos objektų aerofotografijos metodais.

Publikavo straipsnių politikos, kultūros, visuomenės gyvenimo klausimais, skaitė viešas paskaitas, pranešimus mokslinėse konferencijose Kembridžo ir kituose universitetuose, Amerikos antropologijos asociacijos konferencijose San Fransiske, Čikagoje, Monrealyje, Europos socialinės antropologijos asociacijos konferencijose Liublianoje, Taline ir kitur. M.Kvedaravičiaus mokslinių interesų sritys buvos gana plačios – antropologija, kūno politika, afekto teorija, estetika ir reprezentacija, biopolitika, kritinė teisės teorija.

M.Kvedaravičius sukūrė ir režisavo filmus „Barzakh“ (2011 m.), „Mariupolis“ (2016 m.), „Partenonas“ (2019 m.), „Mariupolis 2“ (2022 m., po mirties pabaigė H.Bilobrova)

2011 m. jam buvo įteiktas Berlyno kino festivalio Ekumeninio žiuri specialusis prizas, „Amnesty International“ prizas. Jis yra „Sidabrinės gervės“ laimėtojas. Specialus „Auksinės gervės“ apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus jam skirtas po mirties. 2022 m. jo filmui „Mariupolis 2“ skirtas Kanų kino festivalio specialusis žiuri prizas. Šis filmas tais pačiais metais pripažintas ir geriausiu Europos dokumentiniu filmu. Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius ir Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija režisieriui skirta jau po mirties.

Manto Kvedaravičiaus gyvenimo akimirkos

+18

Po mirties jam suteiktas ir Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas, bei jo garbei pavadinta gatvė Biržuose. 2023 m. apie M.Kvedaravičių sukurtas dokumentinis filmas „Mantas“ (rež. Jurijus Grigorovičius). 2024 m. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ įrengta nuolatinė M.Kvedaravičiaus atminties ekspozicija.

Ministrė žada pasirūpinti

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog valstybė parodys rūpestį dėl žuvusio lietuvio.

„Dar negaliu pasakyti detalių, bet iš tiesų – panašiai kaip ir toje situacijoje su žuvusiu savanoriu Tadu Tumu. Matyt, galvosime kažką tai panašaus, nes iš tiesų jis yra Lietuvos pilietis ir Lietuvos piliečiu tikrai mes norime ir turime pasirūpinti“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė ministrė.

Ministrės teigimu, šiuo metu yra vertinamas žuvusiojo šeimos požiūris, teisinės galimybės bei visuomenių organizacijų iniciatyvos.

„Pirmas dalykas ir svarbiausias, tai yra, koks bus šeimos požiūris, kaip šeima norės, kad būtų atsisveikinimas su žuvusiu kariu. Antras dalykas, žiūrėsime, ką galime padaryti ir teisiškai, įvertinant mūsų kariuomenės dalyvavimą, nes (...) (žuvęs savanoris – BNS) nebuvo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karys“, – kalbėjo D.Šakalienė.

„Ir trečias dalykas, tarsimės su visuomeninėmis organizacijomis, nes šiuo atveju svarbiausias dalykas šioje vietoje yra visuomeninė iniciatyva“, – pridūrė ji.