Žinią, jog Valstybės gynimo taryba sutarė dėl 5-6 proc. BVP kasmetinio indėlio gynybai nuo 2026-ųjų, sausio viduryje pranešė prezidentas Gitanas Nausėda, pavadinęs tai „istoriniu sprendimu“.
Spaudos konferencijoje po posėdžio šalia jo stovėjo ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, vėliau taip pat tvirtinusi, jog minimi procentai prezidento lūpose atsirado įvertinus artimiausius šalies gynybos poreikius: siekį 2030 metais Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją, NATO regioninių planų įgyvendinimą.
Tačiau pirmadienį po valdančiosios koalicijos tarybos tiek premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas, tiek „demokratų“ lyderis Saulius Skvernelis pareiškė, kad toks sutarimas niekur nėra įtvirtintas.
G.Paluckas šį prieš keturias savaites G.Nausėdos išsakytą tikslą ir viešumoje plačiai aptariamą tikslą įvertino kaip neatsakingą kalbėjimą ir klaidingą žinią: esą VGT esą nusprendė pritarti ne „procentams“, o būtent kariuomenės išsakytiems poreikiams ir ieškoti jiems papildomų lėšų, o tai ir bus daroma.
Beje, apie „istorinį sprendimą“ pranešta likus kelioms dienoms iki Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus: JAV prezidentas dar sausio pradžioje paragino NATO nares padidinti savo išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP.
Nors šie priekaištai prezidentui išsakyti viešai tik pirmadienį, 15min šaltiniai partijoje jau anksčiau yra įvardiję apie kilusį nepasitenkinimą dėl tokios komunikacijos ir prezidento prisiimtų tikslų net nežinant, iš kur bus imami pinigai.
V.P.Andriukaitis sako, jog iš Prezidentūros jį pasiekė žinios, kad tokia komunikacija pasirinkta būtent siekiant įtikinti D.Trumpo administraciją, tarsi baiminantis, jog JAV gali sudvejoti dėl savo įsipareigojimų Lietuvos saugumui, tarp jų – toliau Lietuvoje neterminuotai dislokuoti rotacines pajėgas.
Versija: Prezidentūrą pasiekė žinios iš JAV
„Žinau tikrą versiją, kurią aš girdėjau iš prezidento aplinkos“, – sakė V.P.Andriukaitis.
