„Tuo metu man, augančiam jaunam žmogui, gal net ir nebuvo iki galo suprantama, kas įvyko. Dabar, kada žvelgiu atgal į istorinį laikotarpį, suprantu, kad holokaustas yra didelė tautos tragedija. Tautos tragedija, kadangi litvakai – Lietuvos žydų bendruomenė – buvo lojalūs Lietuvos piliečiai“, – sekmadienį Seime per konferenciją apie žydų paveldą Lietuvoje ir diskusiją apie holokausto istorines pasekmes kalbėjo V.Adamkus.
„Svarbiausia, kad iš jų, Lietuvos valstybei gimstant, mes sulaukėme didelio įnašo. Kai aš pasižiūriu į mokslo, švietimo, verslo ir kitas sritis, tai yra sunkiai įvertinama. Net negalėčiau pasakyti, koks jų nuošimtis buvo įneštas kuriant Lietuvą“, – pridūrė jis.
V.Adamkaus žodžiais, holokaustas atėmė galimybę Lietuvai sparčiau įsitvirtinti Europoje ir pasaulyje.
Seimo vicepirmininkas Petras Auštrevičius kalbėjo, jog Lietuvos Seimo sprendimas paskelbti 2013-uosius metus Vilniaus geto likvidavimo 70-mečio atminties metais žymi aiškią ir tvirtą Lietuvos valstybės nuostatą.
„Mes gerbiame žydų indėlį į mūsų valstybės raidą. Jaučiame didžiulę netektį po holokausto. Nesusitaikome su padaryta skriauda ir norime išlaikyti gyvą litvakų kultūrinį, socialinį ir etinį gyvavimą Lietuvoje“, – kalbėjo vienas Seimo vadovų.
Jis sakė, jog Seimas šiuo metu svarsto pataisas, kad žydų gelbėtojai būtų prilyginti laisvės kovos dalyviams ir turėtų tokį pat statusą.
Sekmadienį popiet Seime vyks Lietuvoje reziduojančių Europos Sąjungos ambasadorių ir Lietuvai akredituoto Izraelio ambasadoriaus diskusija „Holokaustas ir jo istorinės pasekmės“.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilniuje žydai sudarė apie trečdalį miesto gyventojų, Lietuvos sostinė buvo svarbus žydų kultūros centras. 1941 metų rugsėjį įkurtas getas Vilniaus senamiestyje buvo likviduotas 1943 metų rugsėjo 23-24 dienomis.
Vykstant karui naciai Lietuvoje, dažnai padedami vietos kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
