Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 09 23

Valstiečių ir žaliųjų finansinis užnugaris – R.Karbauskio šeima, ūkininkai, pareigūnai ir artimieji

Antroje vietoje pagal populiarumą sociologinių tyrimų bendrovių apklausose rikiuojamai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) fiziniai asmenys Seimo rinkimų kampanijos metu jau paaukojo daugiau nei 66 tūkst. eurų. Didžiausias sumas, be partijos narių, atseikėjo ūkininkai, pareigūnai ir giminaičiai.
Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Vieni už aukas laukia pokyčių, kiti – nieko

Šiaulių rajono ūkininko Edo Sasnausko teigimu, LVŽS yra vienintelė politinė partija, galinti atstovauti ūkininkų interesams. Kartu su dukra Simona Sasnauskaite partijai jis skyrė 14 tūkst. eurų ir vylėsi sulaukti pokyčių kaime.

„Tikimės geresnių kelių ir medicinos, Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesio kaimo vietovėms, ne tik Vilniui“, – sakė E.Sasnauskas.

Tikimės geresnių kelių ir medicinos, Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesio kaimo vietovėms, ne tik Vilniui.

Prieš 19 metų kartu su LVŽS pirmininku Ramūnu Karbauskiu į Šiaulių rajono savivaldybės tarybą išrinktas ūkininkas teigė pažįstantis partijos narius asmeniškai: „Visus pažįstu – nuo vadovo Ramūno, B.Ropės, R.Baškienės ir visus kitus. Mes dirbę kartu“.

Kitas Ukmergės rajono ūkininkas Algirdas Tamulis atskleisti, kodėl partijai paaukojo 7000 eurų, nenorėjo.

Apie dosnumo priežastis nekalbėjo ir Lietuvos kelių policijos veteranų asociacijos prezidentas Alvydas Bieliauskas, sąjungos rinkimų iždą papildęs taip pat 7000 eurų.

Tomas Vaitkunskas, LVŽS kandidato į Seimą vienmandatėje Lazdynų apygardoje Vytauto Bako rinkimų štabo vadovas, teigė V.Baką pažįstantis 15 metų, tikintis jo idėja, todėl ir skyręs partijai lėšų. Rėmėjas paaukojo 1500 eurų.

„Viena pagrindinių Vytauto idėjų – padėti sukurti stiprias darbuotojų atstovavimo galimybes Lietuvoje, kitaip tariant, ieškoti būdų, kaip darbuotojams ginti savo teises“, – sakė Pareigūnų kredito unijos administracijos vadovas T.Vaitkunskas.

V.Bako ryšiai partijos biudžetą padėjo papildyti dar 2000 eurų – tokią sumą skyrė kandidato į Seimą gyvenimo partnerė Kauno kredito unijos vadovė Ernesta Ramaškaitė. Ji neneigė, kad pažįsta partijos narių, tačiau pavardžių įvardyti nenorėjo. Sakė paaukojusi dėl partijos programoje iškeltų tikslų.

„Skaidrumas, profesionalumas – kai korupcijos lygis [aukštas], šiai dienai tai labai svarbu“, – tvirtino E.Ramaškaitė.

Man nieko nereikia, man nėra ko tikėtis.

Darbo partiją Seime prieš dvi kadencijas atstovavęs Antanas Bosas į klausimą, kodėl skyrė lėšų LVŽS, atsakė: „Gyvename Lietuvoje, esu laisvas žmogus, turiu laisvą pasirinkimą. Tai paprasčiausiai buvo mano pasirinkimas“.

Verslininkas teigė nieko nesitikintis nei iš partijos, nei iš politikos apskritai. „Man nieko nereikia, man nėra ko tikėtis“, – sakė jis, LVŽS paaukojęs 3000 eurų.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Antanas Bosas
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Antanas Bosas

Programa atliepia aukotojų interesus

2000 eurų paaukojo dar vienas verslininkas – Klaipėdos įmonės UAB „Gensera“, atliekančios nuotekų ir vandentiekio tvarkymo darbus, vadovas Dalius Grimalis. Su juo susisiekti nepavyko.

Vilniaus „Vichy“ vandens parko darbuotojo Justino Barono dėka partijos biudžetas pasipildė 1000 eurų, tačiau J.Baronas nebuvo tikras ar iš viso aukojo.

„Šiuo metu negaliu atsakyti“, – sakė jis ir žadėjo išsiaiškinti.

Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „Pagava“ projektų vadovė Marija Markina rugsėjo 6-ąją LVŽS sąskaitą papildė 500 eurų. Partijos narių ji teigė nepažįstanti, o kaip priežastį, kodėl paaukojo tokią pinigų sumą, nurodė tinkamą rinkiminę programą.

Viešai išplėstinė LŽVS programa pasirodė tik rugsėjo 12-ąją.

Man visai patiko jų programa. Man artima neįgaliųjų tema. Jie į tai atkreipė dėmesį, todėl sugalvojau, kad būtų gerai juos paremti.

„Man visai patiko jų programa. Man artima neįgaliųjų tema. Jie į tai atkreipė dėmesį, todėl sugalvojau, kad būtų gerai juos paremti, – sakė M.Markina. – Programoje jie kreipia dėmesį į užtikrintą neįgaliųjų, jų šeimų gerovę, į jų poreikius atitinkančias paslaugas, kad nebūtų atskirti nuo visuomenės, tai ir tikiuosi, kad užsibrėžtus tikslus įgyvendins.“

Valstiečiai ir žalieji rinkiminėje programoje neįgaliesiems žada atskirą, individualizuotą dėmesį – didinti sveikatos priežiūros paslaugų apimtis ir kokybę, sudaryti sąlygas gauti socialinę ir psichologinę pagalbą, siekti jų integracijos, kelia tikslą iki 2020-ųjų viešuosius pastatus pritaikyti žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių.

Kitiems aukotojams svarbių sričių progresas programoje taip pat akcentuojamas.

Partija tikina, kad imsis, pavyzdžiui, konkrečių teisinių bei reguliacinių priemonių, užtikrinančių deramą žemės ūkio produkcijos supirkimo kainą, skatins vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrą, dės visas pastangas siekdami išnaudoti perteklinę dujų sektoriaus infrastruktūrą, peržiūrės valstybės tarnautojų, dirbančių teisėsaugos srityje, užmokesčio sistemą, atsisakys profesinių sąjungų veiklos ribojimų, supaprastins streikų paskelbimo tvarką.

R.Karbauskis naudos nesitiki

LVŽS pirmininkas R.Karbauskis, kartu su šeimos nariais rinkiminės kampanijos išlaidoms skyręs daugiau nei 29 tūkst. eurų, sakė, kad aukotojus pažįsta ne visus.

„Kai kuriuos pažįstu, kai kurių ne. Mūsų pačių kandidatų aukos yra pakankamai didelės“, – teigė jis.

Į klausimą, ar žino, ko aukotojai tikisi iš partijos, R.Karbauskis atsakė: „Iš aukų niekas nieko nesitiki. Mes neturime jokių susitarimų, kad kažkas turi paaukoti ir dėl to kažką gaus. To nėra ir niekada nebuvo“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

Paklaustas, kodėl investuodamas tiek lėšų į rinkimus nepretenduoja į Ministro Pirmininko postą, kandidatas į Seimą iškėlė kitą klausimą: „Kodėl reikėtų pretenduoti tiems, kurie investuoja? Bendras mąstymas yra toks – jeigu žmogus ką nors investuoja, tai turi gauti kokią nors naudą. Bet tada reikėtų paklausti, kodėl aš dešimtis milijonų eurų investuoju į kultūrą [...] ir nieko iš to negaunu“.

Nuo 1996-ųjų dvi kadencijas iš eilės Seimo nario pareigas ėjęs R.Karbauskis teigė dirbęs neatlygintinai. Anot jo, patekęs į Seimą, taip dirbs ir toliau.

„Dvi kadencijas atlyginimo neėmiau ir dabar neimsiu. Tai man nėra kriterijus, – tvirtino R.Karbauskis ir pridūrė, – aš į Seimą galvojau niekada negrįžti, o tenka grįžti, nes niekas į gerąją pusę nesikeičia“.

Mūsų sprendimas – Vyriausybėje turi dirbti tik profesionalai [...] ir nei aš, nei koks nors kitas politikas toje Vyriausybėje nebūsime.

Palankiai visuomenės vertinamas R.Karbauskis savęs po rinkimų Vyriausybėje nemato: „Pagal apklausas jūs žinote – atrodo, aš antroje pozicijoje po prezidentės – ko daugiau norėti“.

„Mūsų sprendimas – Vyriausybėje turi dirbti tik profesionalai [...] ir nei aš, nei koks nors kitas politikas toje Vyriausybėje nebūsime, – tikino R.Karbauskis. – Aš esu agronomas. Savo sritį žinau pakankamai gerai, bet sakyti, kad žinau daugelį kitų sričių... Manau, kad yra daug profesionalesnių žmonių, kurie vyriausybėje galėtų pakankamai sėkmingai dirbti.“

Reikia reikalauti skaidrumo

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo teigimu, tai, kad be kandidatų į Seimą didžiąją dalį lėšų partijai suaukojo jos narius pažįstantys asmenys, nėra išskirtinis Lietuvos politikos reiškinys.

„Kiekviena partija neišvengiamai susiduria su grėsme tapti tam tikrų interesų grupių atstove – ne vien Seime, bet ir savivaldybėse, Vyriausybėje, kitose institucijose. Iš esmės panaikinti visas su korupcija susijusias rizikas vargu ar įmanoma, bet galima geriau jas suvaldyti“, – sakė S.Muravjovas.

Anot nevyriausybinės organizacijos atstovo, kovoti su rizikomis galima būtų pasitelkiant skaidrumą.

„Pirma, politikų reikia reikalauti, kad jie sprendimus priimtų pagrįstai. Antra, būtų labai gerai jeigu politikai pradėtų deklaruoti savo susitikimus su įvairių interesų grupių atstovais, tada geriau matytume, kas politikams siekia daryti įtaką“, – vardijo S.Muravjovas.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Sergejus Muravjovas
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Sergejus Muravjovas

Nepaisant kylančios papirkinėjimo grėsmės, S.Muravjovo nuomone, parama politinėms partijoms – demokratinių rinkimų dalis.

„Klausimas, kaip įmonių arba organizacijų vadovų parama virsta ilgalaikiu santykiu su partijų atstovais ar partija, kaip suprasti, ar šių įmonių atstovai nesitiki kažkokio palankaus sprendimo. Galų gale galime tik spėlioti, ar to nebus“, – sakė S.Muravjovas.

Seimo rinkimuose dalyvaujančioms partijoms arba kandidatams galima aukoti iki rinkimų agitacijos kampanijos pabaigos – spalio 8-osios 1 valandos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Užsisakykite 15min naujienlaiškius