2025-03-23 17:06

Vida iš „Senjorų pasaulio“: kaip žingsniais pasiekti Japoniją ir kodėl žmonės atiduoda pinigus sukčiams?

Šiemet vilnietei Vidai Greičiuvienei sukako 60 metų, o svečius ji pasitiko ryšėdama skarelę. Taip, juokiasi Vida, pažymėjo metų atskirtį tarp šeštos ir septintos dešimties. Maždaug penkerius metus V.Greičiuvienė kartu su bendraminčiais kuria ir augina „Senjorų pasaulį“ – vyresnio amžiaus žmonių bendruomenę. Kaip apsisaugoti nuo sukčių, kaip internetu užsiregistruoti pas gydytoją ir kuo gali būti naudingas dirbtinis intelektas? Į tokias ir dar daugiau įvairių paskaitų yra kviečiami senjorai.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Vida Greičiuvienė
Vida Greičiuvienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Pokalbis su Vida Greičiuviene – apie tai, kuo gyvena Lietuvos senjorai, kodėl taip sunku apsisaugoti nuo internetinių ar telefoninių sukčių ir kodėl dirbtinis intelektas vietoje „Žemaitukų“ dainos pasiūlė arklio žvengimą.

– Vida, belaukdama mūsų pokalbio skaičiau anekdotus apie senjorus. Juk sakoma, kad humore galima rasti tiesos.

– Papasakokit ir man.

– Galbūt apibendrinsiu – man pasirodė, kad anekdotuose vyrauja dvi pagrindinės temos. Pirmoji – apie senatvinį užmaršumą, o antroji – apie „Viagrą“. Kitaip tariant, apie intymius dalykus. Yra juose tiesos?

– Temos apie intymų gyvenimą mes „Senjorų pasaulyje“ neliečiame, apie tai nekalbame. Žmogiškąja prasme tai jautri tema. Remiantis statistika, moterys gyvena ilgiau, po vyrų mirties jos lieka vienišos, o antrus partnerius susiranda nedaugelis.

O dėl užmaršumo – taip, su amžiumi pamirštame daugiau. Senatvinės demencijos, Alzhaimerio ligos pirmieji požymiai yra užmaršumas. Mūsų moterys, būna, juokauja: pamiršau žmogaus vardą, bet... jam jis nelabai ir tinka. Žmonės kartais, taip pat ir humoro forma, užmaršumui ieško pateisinimų.

– Dar viena kilusi mintis, taip pat laukiant pokalbio, – apie mūsų literatūros klasikę Žemaitę ir jos garsiąją nuotrauką su skarele. Vida, juk Žemaitei tuo metu buvo mažiau metų nei jums ir man. Kaip skirtingais laikmečiais keičiasi žmonės, ypač – moterys!

– Tikrai taip. Daugelis man sako, kad atrodau taip, kaip mano mama atrodė būdama keturiasdešimties, tai yra dvidešimt metų atgal.

Jūs paminėjote skarelę. Šiemet švenčiau savo 60-ąjį gimtadienį ir užsirišau skarelę, taip sutikau draugus, o savo kalbą pradėjau būtent nuo to. Skarelė man simbolizavo metų skirties ribą. Kalbėjau draugams, kad tie, kurie dar neturi šešiasdešimties – džiaugiasi, bet tie, kurie sulaukė – irgi.

Taksistas nusistebėjo: kokia čia šventė, juk penkiasdešimt?

Pamenu, kai mano vyras šventė penkiasdešimtmetį, po šventės taksi važiavome namo. Taksistas nusistebėjo: kokia čia šventė, juk penkiasdešimt? O mes tik prieš pusmetį buvome palaidoję vieną iš savo geriausių draugų, kuris nebesulaukė gimtadienio.

Gimtadienio šventė visų pirma yra todėl, kad jos sulauki. Tą ir reikia švęsti – gyvenimą.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą