„Karinė isterija“?
Viena internautė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino mintimis apie Vilniaus miesto savivaldybės parengtą evakuacijos planą, teigdama, kad „valdžia toliau kursto karinę isteriją“.
„Valdžia parengė planą, kaip evakuoti vilniečius Rusijos užpuolimo atveju. Vilnijos meras parodė žemėlapį su net 150 maršrutų, kuriais gali naudotis miesto gyventojai. Be to, planuojama praplatinti gatves ir įrengti ženklus.
Visa tai labai gerai! Kaip sakoma, jei nori taikos, ruoškis karui“, – rašė ji.
Moteris pastebėjo dar vieną dalyką. Pasak jos, toli nubėgti nepavyktų, nes pasienio punktai bus „užminuoti“.
„Valdžia pasirūpino gyventojų išsaugojimu karo atveju ir pradėjo užminuoti pasienio kontrolės punktus, kad niekas negalėtų pabėgti! Taigi, po Vilnijos mero pareiškimo, tiltas Panemunės pasienio punkte jau užminuotas“, – skelbė internaute.
Planas – ne tik karo scenarijui
Balandį Vilniaus savivaldybės, kariuomenės ir tarnybų atstovai pristatė Vilniaus evakuacijos planą. Jį sudaro dvi dalys – viešoji, skirta gyventojams, ir ne vieša, skirta tarnyboms bei pareigūnams. Su šiuo planu galima susipažinti ir internete.
Atnaujintas evakuacijos planas yra viena iš Vilniaus gynybos politikos plano dalių.
Tačiau šis planas, priešingai nei teigė internautė ir kaip ne kartą pabrėžė Vilniaus meras, yra skirtas ne tik karo scenarijui.
Jis pritaikytas bent penkiems pagrindiniams scenarijams: pirmiausia – infrastruktūros avarijai, pavyzdžiui, griuvus pastatui ar kilus dideliam gaisrui, taip pat – didelėms gamtinėms stichijoms, branduolinei avarijai, hibridinėms invazijoms bei karinei invazijai.
Tiesa, kad šis planas tiktų ir karinio puolimo atveju, tačiau tai nėra vienintelė priežastis, kodėl jis sudarytas, kaip dažnai mėgsta pabrėžti internautai, ypač siekiantys skleisti dezinformaciją ir kelti paniką.
Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, panašus planas egzistavo ir iki šiol, tačiau jis buvo „daugiau teorinis“ ir nebuvo numatytos konkrečios detalės, dėl ko sukurtas šis planas. Jis numato ir scenarijus, jei prireiktų evakuacijos Vilniaus ribose, perkeliant gyventojus iš vieno rajono į kitą.
V.Benkunskas pabrėžė, kad pats plano paskelbimas nereiškia, kad jis bus aktyvuotas, ir ragino gyventojus nepanikuoti.
„Parengtas evakuacijos planas savaime nereiškia, kad laukiame realios grėsmės ir ruošiamės miesto evakuacijai. Įvairūs pastarųjų metų įvykiai, pvz., lėktuvo nukritimas tiesiog vilniečių kieme, parodė, kaip svarbu būti iš anksto pasiruošusiems kylantiems lokaliems iššūkiams.
Šiuo metu skirtingiems scenarijams esame pasiruošę geriau nei bet kada iki šiol, tačiau tikimės, kad planas liks dulkėti stalčiuje ir bus išbandomas tik pratybose“, – sakė V.Benkunskas.
„Situacija yra stabili ir tikrai jokios panikos nenorime kelti. Mūsų tikslas yra aiškus – turėti planą, turėti sąveiką tarp institucijų, žinoti, kas už ką yra atsakingas, ir pasitikėti mūsų gynybos pajėgom, kariuomene, kitom institucijom tikintis, kad to plano aktyvuoti niekada nereikės“, – pabrėžė sostinės vadovas.
Jis pripažino, kad planas galėtų būti realizuotas ir karinės grėsmės atveju, tačiau tai – tik vienas iš numatomų scenarijų.
Planas rengtas ir įvertinus karinę patirtį Ukrainoje, ir semiantis žinių iš evakuacijos praktikų JAV, kur tai reikalinga dėl gamtinių katastrofų.
Evakuacijos planus turi arba ruošia ir kitos valstybės, pavyzdžiui, Lenkija, Latvija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Jungtinės Valstijos.
Nėra kur bėgti?
Vilniaus evakuacijos plane numatytos trys pagrindinės vilniečių evakuacijos kryptys: Panevėžio ir Šiaulių, Kauno ir Klaipėdos bei Alytaus ir Lenkijos pasienio. Numatyta ir evakuacija miesto ribose.
Evakuojantis Panevėžio ir Šiaulių kryptimi, pagrindinis kelias būtų Ukmergės gatvė. Jis būtų pasitelkiamas, jei grėsmė kiltų miesto pietinėje ar centrinėje dalyje. Nurodoma, kad šis scenarijus būtų aktyvuotas kilus karinei invazijai iš pietryčių; hibridinei atakai (masinei migracijai, pasienio konfliktams); branduolinėms grėsmėms iš Visagino AE ar Astravo AE.
Klaipėdos ir Kauno kryptimi gyventojai būtų evakuojami, jei ekstremali situacija kiltų rytinėse ar centrinėse dalyse. Pagrindiniai evakuacijos keliai – A1 magistralė ir gretimos gatvės. Tarp šį scenarijų aktyvuojančių grėsmių nurodomos gamtinės stichijos, ekstremalios infrastruktūros avarijos Vilniaus šiaurės kryptimi bei karinė invazija iš pietryčių.
Vykdant evakuaciją Alytaus ir Lenkijos pasienio kryptimis, eismas būtų nekreipiamas Savanorių prospektu, Gariūnų, Liepkalnio gatvėmis ir Eišiškių plentu. Šis scenarijus būtų pasirinktas kilus pavojui rytinėse ir pietinėse miesto dalyse.
Scenarijus būtų aktyvuotas, prasidėjus karinei invazijai iš rytų, hibridinei grėsmei (blokadai, transporto sabotažui pietryčių kryptimi), gamtinei grėsmei, galinčiai užblokuoti šiaurės ir vakarų kryptis bei branduolinei grėsmei iš Visagino AE ar Astravo AE.
Vilniaus meras taip pat nurodė, kad gyventojų evakuacija vyktų ir traukiniais iš Vilniaus geležinkelio stoties. V.Benkunskas kaip vieną iš galimų alternatyvų yra nurodęs evakuaciją upėmis, tačiau tvirtino, kad pagrindinė evakuacija vyktų keliais ir geležinkeliais.
Taigi, pagal planą, prasidėjus karinei agresijai, evakuacija vyktų Panevėžio, Šiaulių kryptimis (link Latvijos) ir, nors judėti Suvalkų koridoriaus kryptimi gali būti nesaugu, numatyta Alytaus kryptis (link Lenkijos).
Nors internautės išskirtas Panemunės pasienio punktas nėra pravažiuojamas, kiti pasienio punktai nėra uždaryti. Pavyzdžiui, Medininkų, Šalčininkų, Stasylų geležinkelio, Malkų įlankos, Kalvarijos, Kybartų, Lazdijų. Visų Lietuvos pasienio punktų sąrašą galima čia.
Be kita ko, V.Benkunskas dar vasarį pateikė penkis prioritetinius projektus, kurie gyventojų evakuaciją paverstų sklandesne. Tai – Valakampių tilto remontas, išvažiavimas iš Gariūnų gatvės į Vilnius-Kaunas (A1) automagistralę, Mykolo Lietuvio gatvės jungtis nuo Vakarinio aplinkkelio iki Molėtų plento, Šiaurinės gatvės projektas bei remonto darbai Eišiškių plente.
Bėgs nuo Rusijos į Rusiją?
Vadovaujantis internautės evakuacijos plano interpretacija, jis būtų skirtas vilniečių evakavimui Rusijos puolimo atveju. Visgi toliau ji atkreipia dėmesį, kad „tiltas Panemunės pasienio punkte jau užminuotas“.
Panemunės-Sovetsko (Tilžės) pasienio kontrolės punkte transporto priemonių eismas Karalienės Luizos tiltu buvo sustabdytas dar 2022 m. balandį. Šis tiltas tiesiogiai jungia Lietuvą su Kaliningrado sritimi. Kyla klausimas, kodėl evakuacijai kilus dėl karinės Rusijos grėsmės lietuviai apskritai norėtų vykti į tą pačią Rusiją.
Patys įtvirtinimai šiame pasienio punkte yra skirti atgrasyti galimą karinę techniką ir stiprinti šalies sienų su Rusija saugumą.
Panemunės kontroles punkte Pagėgiuose 2024 m. rugsėjį pristatyti Panemunės tilto ir Nemuno brastos blokavimas kontrmobilumo priemonėmis. Tuometis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad įtvirtinimai atsirado dviejose vietose, bet nurodė, kad jų bus daugiau.
Gali būti užminuotas?
Nors, anot kariuomenės, kliūtys yra veiksmingiausios, kai jos įrengiamas kartu su minomis, niekur nenurodoma, kad šis tiltas buvo užminuotas. Be to, juo eismas pėsčiomis vyksta ir toliau.
L.Kasčiūnas, pristatydamas įtvirtinimus Panemunės pasienio punkte, sakė: „Tiltas bus nuolat fortifikuotas. Kadangi punktas yra veikiantis tik pėstiesiems, padarysime vorelę, liks visa tai, kas yra, tiesiog pėstieji praeiti galės, bet ne technika“.
Jie tiltas būtų užminuotas, tai keltų pavojų juo keliaujantiems pėstiesiems.
Nurodoma, kad ant tilto numatyta pastatyti 80 „drakono dantų“ ir septynis „ežius“, dalis priemonių taip pat turi būti sustiprintos koncertinos viela bei įrengiamos metalinės sijos. Minos neminimos.
Kovo mėnesį 15min atskleidė ir informacinę ataką, kuria siekta paskleisti melą, neva pasienyje su Baltarusija mina sužalojo žmogų. Melagingas pranešimas pasirodė po to, kai Lietuva su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija ėmėsi veiksmų išstoti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
Tuomet Nacionalinio krizių valdymo centro atstovas Darius Buta 15min nurodė, kad „iš esmės tokio įvykio net negalėjo būti, nes Lietuvoje tik pradėtas procesas išstoti iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą“.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Vilniaus evakuacijos planas buvo parengtas ne vien tik dėl Rusijos grėsmės. Jis yra skirtas bent penkiems skirtingiems scenarijams. Jame numatyti trys pagrindiniai evakuacijos keliai, dėl to baimintis, kad iš miesto išvykti nepavyks nereikėtų. Tai, kad vienas iš pasienio punktų, kuris ribojasi su Rusija, yra uždarytas transporto priemonėms ir apsaugotas fortifikacijomis, dar nereiškia, kad iš šalies grėsmės atveju išvykti nebūtų įmanoma.
Visa atsakomybė už bet kokį turinį, remiamą Europos žiniasklaidos ir informacijos fondo (European Media and Information Fund, EMIF), tenka autoriui(-iams), ir turinys nebūtinai atspindi EMIF bei Fondo partnerių, Calouste Gulbenkian fondo ir Europos universitetų instituto pozicijas. Daugiau informacijos rasite adresu https://gulbenkian.pt/emifund/disclaimer/.
