LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ susitikę Vilniaus ir Kauno vadovai buvo vieningi – miestų savivaldybės neišgali nuvalyti visų apsnigtų gatvių. Gausiau pasnigus vieną kartą nuvalyti pagrindines sostinės gatves kainuoja 100 tūkst. Lt, mažesnes gatves, šaligatvius – dar apie 90 tūkst. Lt. O jeigu sninga ištisą dieną, tuomet šios sumos išauga keliagubai. Kaune nuvalyti gatves vieną kartą kainuoja 55 tūkst. Lt.
 |
| BFL/Vyginto Skaraičio nuotr./Kauno meras Andrius Kupčinskas |
Kauno meras A.Kupčinskas prisipažino – kitaip nei jo kolega iš Vilniaus, jis gyvena daugiabutyje ir savo pavyzdžiu bando kaimynus pamokyti, kad bent jau aplink automobilį sniegą turi nusikasti kiekvienas gyventojas. „Prieš kelerius metus grįžau iš Seulo, kur yra tvarka, kad kiekvieno pastato savininkai ar valdytojai turi nukasti sniegą 50 metrų spinduliu aplink savo namą arba iki artimiausios gatvės važiuojamosios dalies. Priėmėme nutarimą, kad ir Kaune 30 metrų spinduliu aplink statinį tuo turėtų pasirūpinti savininkai ar valdytojai. Deja, Vyriausybės atstovė apskundė šį sprendimą ir dabar teismuose tenka įrodinėti savo tiesą. Nors pirmąjį teismą jau pralaimėjome, eisime iki Konstitucinio Teismo, nes esame pasiryžę įrodyti, kad pati savivaldybė visko nuvalyti negali“, – teigė A.Kupčinskas.
Anot A.Zuoko, Vilnius yra gana didelis miestas, todėl labai gerai nuvalyti visų gatvių ne visada pavyksta. „Turime garantuoti, kad bus nuvalytos magistralinės gatvės, šaligatviai šalia jų, bet aplink automobilį savo kieme sniegą turi nukasti gyventojai. Ir pats taip darau. Naudinga ir pasportuoti gryname ore, dar ir sporto klubui sutaupysite. Viską galime sutvarkyti, bet tai kainuoja pinigus, o jie iš niekur neatsiranda“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Aplink automobilį savo kieme sniegą turi nukasti gyventojai. Naudinga ir pasportuoti gryname ore, dar ir sporto klubui sutaupysite, – kalbėjo A.Zuokas.
A.Zuokas priminė ir tai, kad Vilnius vis dar yra skriaudžiamas skiriant gyventojų pajamų mokesčio dalį (GPM) miestui. Jo teigimu, 40 proc. surenkamo GPM yra per mažai, todėl sostinės skolos auga ir jau siekia beveik milijardą – praktiškai yra lygios metiniam Vilniaus biudžetui.
„Rygos biudžetas šiais metais didėja 6 proc., o Vilniaus – mažėja 3 proc.“, – pasiskundė A.Zuokas.
Kauno meras neslėpė besidžiaugiąs, kad kas mėnesį Kaunas gauna po 3-4 mln. Lt GPM, kurį kauniečiai sumoka dirbdami Vilniuje, tačiau gyvendami antrame pagal dydį Lietuvos mieste.
Abiejų miestų vadovai taip pat patvirtino, kad negavo nė lito pasiruošti Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, nors Vyriausybė tam yra numačiusi 214 mln. Lt. „Vilniui, turbūt ir Kaunui, skirta 0 Lt, nors reikalaujama sutvarkyti gatves, privažiavimus prie oro uosto. Mes suprantame, kad tai labai svarbu Lietuvai, nuo to, kaip priimsime, aptarnausime atvažiuojančius žmones tuo metu, priklausys ir Lietuvos prestižas, bet lėšų tam neskirta“, – tvirtino A.Zuokas. Anot Vilniaus mero, net jeigu naujoji Vyriausybė dabar pinigų skirtų kai kurių projektų, kuriuos miestas yra parengęs savo lėšomis, jau nebūtų spėta įgyvendinti.
A.Kupčinskas patvirtino, kad ir Kaunas negaus nieko pasiruošti Lietuvos pirmininkavimui, nebent uždirbs miesto viešbučiai, konferencijų salės.
