Žurnalistai jį organizuoja drauge su Kultūros asamblėja.
Protestas rengiamas Seimui ėmusis pataisų, kuriomis būtų lengvinamas LRT vadovo atleidimas, ir jau priėmus sprendimą trejiems metams įšaldyti įstaigos biudžetą.
Mitingą organizuojantys žurnalistai teigia, kad pataisos dėl visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo yra antikonstitucinės, prieštarauja europinei teisei ir sudaro prielaidas politikams kištis į LRT turinį.
„Tai – atviras politikų bandymas užvaldyti visuomeninį transliuotoją, priklausantį jums visiems, taigi ir pažeisti jūsų teisę žinoti bei gauti teisingą informaciją“, – teigiama organizatorių pranešime.
Jame pabrėžiama, kad protesto akcija nėra susijusi tik su valdančiųjų siekiu palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Anot jų, „nuo visuomeninio transliuotojo užvaldymo pradeda kiekvienas autokratas, nuo to prasideda valstybės kelias į orbanizaciją“.
„Lygiai tas pats jau įvyko ir Vengrijoje, ir Slovakijoje, ir Lenkijoje. Dabar laisvo žodžio gniuždymas prasidėjo ir pas mus ir jis nebesustos, jei jo nesustabdysime dabar“, – teigiama pranešime.
Organizatoriai reikalauja „valdančiųjų atsitraukti nuo siūlymo keisti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką ir inicijuoti rimtą diskusiją dėl LRT tarybos depolitizavimo, į ją įtraukiant žurnalistų organizacijas, žiniasklaidos ir teisės ekspertus“.
Pataisas laimina valdantieji
„Nemuno aušros“ siūlymas, kad LRT vadovą būtų galima atleisti už tai balsavus šešiems nariams iš 12, yra įveikęs pateikimo stadiją Seime, tačiau iniciatoriai pripažino, jog projektą reikės tobulinti atleidimui numatant bent septynis balsus.
Šiuo metu LRT generalinis direktorius iš pareigų gali būti pašalintas balsuojant aštuoniems nariams.
Lapkričio pabaigoje Seimas „aušriečių“ siūlymu nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą. Numatoma, kad ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 80 mln. eurų.
Abi „Nemuno aušros“ iniciatyvas palaiko ir kitos valdančiosios socialdemokratų bei „valstiečių“ frakcijos.
Pataisų rėmėjai teigia siekiantys atliepti lapkričio pradžioje paskelbtas Valstybės kontrolės atlikto LRT audito, nustačiusio įstaigos valdymo spragų, išvadas ir norintys suteikti realią galią transliuotojo tarybai keisti organizacijos vadovą, kai juo nebepasitikima.
Pataisomis dėl LRT vadovo atleidimo taip pat siūloma, kad dėl to būtų balsuojama slaptai, ir kad atleidimo nereikėtų grįsti viešuoju interesu. Tokia tvarka galiojo iki pernai, bet protestuojantys žurnalistai pabrėžia, jog ji buvo keista priėmus europinį Žiniasklaidos laisvės aktą.
Pataisų kritikai taip pat teigia, kad jos yra inicijuotos vienam asmeniui, siekiant iš pareigų pašalinti dabartinę LRT vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę.
Dėl politikų veiksmų, nukreiptų prieš LRT, nacionalinio transliuotojo darbuotojai praėjusią savaitę pradėjo protesto akciją, kai eteryje skelbia tylos minutes ir reikalauja politikų patraukti rankas nuo įstaigos. Jie taip pat rengia laidas, kokia svarbi demokratinei visuomenei yra laisva žiniasklaida, pasakoja nesėkmingų valstybių pavyzdžius, kas nutinka, kai žiniasklaida yra uzurpuojama.
Inicijavus pataisas, LRT taryba pareiškė sutinkanti, kad įstaigos vadovas turėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu ir nesant su viešuoju interesu susijusios priežasties, tačiau teigia, kad generalinio direktoriaus pašalinimui reikalingas balsų skaičius toliau turi siekti aštuonis.
Tuo metu Interneto žiniasklaidos asociacija sako besitikinti, kad siūlymas lengviau atleisti LRT vadovę paskatins išsamesnes diskusijas apie transliuotojo valdymo ir finansavimo modelį, kuris atitiktų ES gerąsias praktikas, Europos Komisijos nustatytas taisykles.
