Prieš kelias dienas apie tai, kad gyvenamąją vietą Vilniuje naujai deklaravę žmonės gali tikėtis paskatinimo priemonių, feisbuke pranešė sostinės meras Valdas Benkunskas.
Buto nesiūlys
„Pasikalbėkime rimta tema. Apie vilniečius iš Skuodo ir miesto biudžetą.
Kartais žmonės (dažnai iš kitų savivaldybių) mėgsta baksnoti pirštu, koks didelis yra Vilniaus biudžetas. Milijardinis! Na, juk čia gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas, todėl natūralu, kad miestiečiai suneša didelį kiekį mokesčių į bendrą katilą. Tiesa, valstybė po to 400 mln. iš vilniečių atiduoda kitoms savivaldybėms, bet, matyt, tokia sostinės dalia.
Visgi visi, kas mato dideles Vilniaus pajamas, dažnai užsimerkia ties išlaidomis. O jų augančiam miestui reikia itin daug. Dažnai kartoju, kad per paskutinius 10 metų Vilnius vien oficialiai priaugo 70 tūkst. gyventojų: mums trūksta mokyklų, kelių, darželių, baseinų, vis dar gatvėse matome ir vieną kitą senąją Škodą. Augančiam miestui reikia didelių resursų, kad spėtų iš paskos ir galėtų pakankamai investuoti į paslaugas ir infrastruktūrą.
Šiandien matau vieną itin didelį potencialą turinčią nišą. Vilniuje gyvenantys, bet Skuode ar bet kurioje kitoje savivaldybėje registruoti žmonės“, – apie galinčius sostinei papildomų pajamų atnešti realius miesto gyventojus rašė meras.
Jo teigimu, pagal sveikatos įstaigų duomenis, tokių Vilniuje nuolat gyvenančių, tačiau kitur registruotų gyventojų gali būti net apie 100 tūkst. O kur dar studentai, kurių yra apie 50 tūkst., o deklaravę čia gyvenamąją vietą vos apie trečdalis.
„O matematika paprasta – vienas asmuo deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniuje miestui reiškia apie 1000 Eur į bendrą biudžetą. Taigi, jeigu pavyktų įtikinti persiregistruoti 1000 žmonių, tai reikštų papildomą milijoną į biudžetą, jeigu 10 tūkst. – 10 milijonų ir t.t.
