„Lithexito“ nori nedaugelis
Nors prieš ES nukreipti judėjimai daugelyje Europos šalių pastaraisiais metais sustiprėjo, Lietuvoje dabar erdvės jiems skleistis nėra daug. Į klausimą, ar Lietuvos ateitis nebūnant ES nare būtų geresnė, teigiamai atsakė vos penktadalis (20 proc.) lietuvių. Neigiamai atsakė 72 proc. respondentų iš Lietuvos.
Lietuvių europietiškumas šiuo aspektu viršija ES vidurkį. Visoje Europoje, sudėjus respondentų iš visų 28 šalių rezultatus, manančių, kad jų šalis geriau gyvuotų be ES, yra 30 proc. Su tuo nesutinka 61 proc.
Daugiausia euroskeptikų, manančių, kad jų šaliai be ES geriau, yra netrukus Sąjungą apleisiančioje Jungtinėje Karalystėje – 44 proc. Tai vienintelė šalis, kur euroskeptikų skaičius minimaliai viršija buvimo ES šalininkų skaičių (43 proc.)
Taip pat santykinai daug euroskeptikų yra Italijoje, Austrijoje ir Slovakijoje, tačiau ir šiose šalyse ES šalininkų skaičius maždaug dešimčia procentų lenkia skeptikų skaičių.
ES pasitikime labiausiai iš visų
Paklausti, ar pasitiki ES, net 66 proc. lietuvių atsakė teigiamai. Tai didžiausias pasitikėjimo ES rodiklis visoje Sąjungoje (visų 28 ES šalių respondentų vidurkis – 42 proc.).
56 proc. lietuvių sakosi esantys prisirišę arba labai prisirišę prie ES, o laimingi dėl to, kad gyvena ES priklausančioje šalyje, nurodo besijaučiantys 79 proc.
ES piliečiais esantys jaučiasi 78 proc. respondentų iš Lietuvos, 67 proc. sakosi žinantys savo kaip ES piliečio teises. Pagal visus šiuos kriterijus Lietuva siekia arba viršija ES vidurkį.
Paklausti, kuo patys save laiko, 44 proc. respondentų iš Lietuvos nurodė save laikantys tik lietuviais, o 50 proc. – lietuviais, bet kartu ir europiečiais.
Liūdime dėl Lietuvos, džiaugiamės Europa
Europos ekonominę padėtį lietuviai vertina daug geriau negu Lietuvos. Manančių, kad Lietuvos ekonomikos padėtis yra gera, Eurobarometro apklausos metu šalyje buvo 38 proc. – tiesa, ir tai yra 5 proc. daugiau negu prieš pusmetį. Blogai šalies ekonomikos padėtį vertino 60 proc. gyventojų.
Manančių, kad Europos ekonominė padėtis yra gera, beveik dvigubai daugiau – 75 proc. Pagal tai, kaip optimistiškai vertina Europos ekonomiką, lietuviai pirmauja tarp visų ES šalių.
Tiesa, savo pačių padėtį lietuviai vertina geriau negu Lietuvos. Klausiami, kaip vertina savo namų ūkio finansinę padėtį, lietuviai yra optimistiškesni – net 64 proc. sako, kad ji yra gera, ir tik 33 proc. – kad bloga. Per pusmetį savo namų ūkio padėtį vertinančių teigiamai skaičius išaugo 8 proc. – sparčiausias augimas Europoje. Pagal šį kriterijų lietuviai jau tik nežymiai atsilieka nuo ES vidurkio.
Kuomet klausiama ne apie ekonomiką, o apskritai apie padėtį šalyje, 46 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad situacija šalyje yra gera arba gana gera, 53 proc. – kad bloga arba gana bloga. Gerai vertinančių šalies situaciją skaičius per pusmetį nuo tada, buvo atlikta ankstesnė apklausa, išaugo 7 proc.
Geriausiai ES savo šalies situaciją vertina Liuksemburgo gyventojai (93 proc. mano, kad ji yra gera arba gana gera). Tarp Baltijos šalių aiškūs lyderiai yra estai – net 70 proc, mano, kad Estija gyvena gerai. O labiausiai nusivylę yra graikai – net 94 proc. graikų mano, kad situacija Graikijoje yra bloga arba labai bloga.
Didelių pokyčių šalies gyvenime per artimiausius metus lietuviai nesitiki. Ketvirtadalis (24 proc.) mano, kad per metus Lietuvos situacija pagerės, beveik tiek pat (18 proc.) – kad pablogės, o dar 56 proc. – kad nepasikeis. Besitikinčių, kad jų šeimos ūkio finansinė padėtis per metus pagerės, yra 27 proc, kad pablogės – 10 proc. Pagal šiuos rodiklius lietuviai nedaug skiriasi nuo ES vidurkio.
Manančių, kad Lietuvoje reikalai apskritai juda teisinga kryptimi, tėra vos ketvirtadalis (24 proc.) Net 56 proc. lietuvių mano, kad šalis juda klaidinga kryptimi. Tuo tarpu į Europos Sąjungą lietuviai žiūri visiškai priešingai – 48 proc. respondentų iš Lietuvos mano, kad ES reikalai eina tinkama kryptimi, ir tik 22 proc. – kad klaidinga.
Vertinant visas 28 ES šalis situacija kitokia – respondentų, manančių, kad jų šalis eina teisinga linkme, yra daugiau negu respondentų, manančių, kad ES eina tinkama linkme, nors skirtumas nedidelis.
Už integraciją, bet ne už didesnį biudžetą
Paklausti apie Europos Sąjungos įvaizdį, 47 proc. respondentų iš Lietuvos nurodė, kad įvaizdis jų akyse yra teigiamas, dar 45 proc. – kad neutralus. Vos 7 proc. lietuvių sako, kad ES įvaizdis yra neigiamas.
62 proc. lietuvių mano, kad Lietuvos interesai ES yra atstovaujami tinkamai. 79 proc. lietuvių sutinka su teiginiu, kad ES yra moderni, 81 proc. – kad demokratiška, 73 proc. – kad žiūrinti į ateitį, 71 proc. – kad efektyvi. Pagal pritarimą visiems šiems teiginiams respondentai iš Lietuvos gerokai lenkė visos ES vidurkį, o pagal pritarimą teiginiams, kad ES yra efektyvi ir demokratiška, netgi pirmavo visoje ES.
Lietuviai yra linkę pritarti ES integracijai įvairiose srityse. 63 proc. lietuvių pritaria, kad ES lygmeniu turėtų būti priimama daugiau sprendimų, 27 proc. tam prieštarauja.
78 proc. jų pritaria bendrai Europos užsienio politikai, 85 proc. – bendrai gynybos ir saugumo politikai, 85 proc. – bendrai prekybos politikai. 73 proc. – bendrai migracijos politikai, 82 proc. – bendrai energetikos politikai.
Vis dėlto ES biudžeto didinimui pritaria tik 29 proc. lietuvių, prieštarauja 50 proc.
56 proc. lietuvių nurodė asmeniškai patyrę ES naudą dėl lengvesnių kelionių į užsienį, 46 proc. – dėl ginamų pirkėjo teisių, 53 proc. – dėl pigesnių skambučių, 36 proc. – dėl galimybės dirbti kitoje šalyje, 15 proc. – dėl galimybės studijuoti kitoje šalyje.
Paklausti, kam dabar ES išleidžia daugiausia pinigų, net pusė (51 proc.) lietuvių nurodė, kad gynybai ir saugumui, dar 39 proc. įvardino ekonomikos augimą, 29 proc. – žemės ūkio skatinimą.
Paklausti, kam norėtų, kad ES leistų pinigus, 59 proc. lietuvių nurodė ekonomikos augimo skatinimą, 44 proc. – iniciatyvas sveikatos apsaugos srityje, 42 proc. – kovą su nedarbu.
Pasisakome už plėtrą
Tolimesnei ES plėtrai pritaria du trečdaliai (66 proc.) lietuvių, pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių ES. Lyginant visus apklaustuosius, tolimesnei plėtrai pritaria 44 proc. europiečių.
70 proc. lietuvių jaučiasi optimistiškai nusiteikę dėl ES ateities, pesimistiškai – vos 25 proc.
Paklausti apie didžiausią ES kaip sąjungos pasiekimą, 42 proc. lietuvių nurodė, kad tai – laisvas žmonių, prekių ir paslaugų judėjimas, o 31 proc. nurodė, kad tai – taika tarp ES šalių.
Lietuviai jaučiasi gana neblogais ES žinovais. Net 72 proc. respondentų iš Lietuvos teigė, kad supranta, kaip funkcionuoja ES: tarp visų 28 ES šalių respondentų tai suprantantys teigė 59 proc.
Demokratija ES – geresnė negu Lietuvoje
Atsakymai į klausimus, kurie buvo labiau susiję ne su ES, o su Lietuva, nuteikia mažiau pozityviai. Lietuviai – vieni labiausiai nusivylusių demokratijos veikimu savo šalyje tarp visų ES šalių. Vos 34 proc. lietuvių respondentų sakė, kad jiems patinka, kaip veikia demokratija Lietuvoje. 64 proc. nurodė, kad jos veikimu yra nepatenkinti.
Tuo tarpu tuo, kaip demokratija veikia ES, patenkinti net 65 proc. lietuvių, o nepatenkinti – vos 19 proc.
Įdomu tai, kad lietuviai šiuo atveju mąsto priešingai negu daugelis europiečių: 57 proc. apklausos dalyvių visoje ES nurodė, kad jiems patinka, kaip veikia demokratija jų šalyje, tuo tarpu demokratijos veikimu ES buvo patenkinti tik 49 proc. apklaustųjų.
Paradoksas: teiginiui, kad jų balsas ES yra svarbus, atsakinėdami į apklausos klausimus pritarė tik 37 proc. lietuvių, 52 proc. nurodė, kad prieštarauja. Kitaip tariant, lietuviai yra patenkinti demokratijos veikimu ES, nors ir nemano, kad jų balsas yra girdimas.
Manančių, kad Lietuvoje jų balsas yra girdimas, tarp lietuvių tėra 33 proc. – beveik perpus mažiau negu ES vidurkis. Tai vienas blogiausių rezultatų Europoje – tarp visų ES piliečių tik graikai galimybes būti išgirstiems savo šalyje vertina dar blogiau.
Paklausti, su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria Lietuva, šalies gyventojai buvo gana vieningi – net 63 proc. jų įvardijo kylančias kainas ir pragyvenimo lygį.
Pagal nerimą dėl kylančių kainų lietuviai pirmauja Europoje – visos Europos mastu kylančios kainos aktualu tik 17 proc. respondentų. Be kylančių kainų, labiausiai lietuviams aktualu nedarbas (25 proc) ir mokesčiai (20 proc.).
Paklausti, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria patys asmeniškai, kylančias kainas įvardino dar daugiau respondentų iš Lietuvos – net 68 proc.
Paklausti apie aktualiausius iššūkius Europos Sąjungai, lietuviai įvardina kitus dalykus: imigraciją (49 proc.) ir terorizmą (35 proc.). Čia lietuviai jau nebėra išskirtiniai – tuos pačius iššūkius dažniausiai įvardino visų šalių respondentai.
Lietuvių požiūris į imigraciją, Eurobarometro duomenimis, išsiskiria priklausomai nuo to, iš kur atvyksta imigrantai. Net 77 proc. lietuvių imigraciją į Lietuvą iš kitų ES šalių vertina teigiamai, tačiau teigiamai vertinančių imigraciją iš ne ES šalių jau daug mažiau – tik 37 proc.
Teiginiui, kad imigrantai atneša daug naudos šaliai, pritarė trečdalis (32 proc.) respondentų iš Lietuvos. 60 proc. pasisakė prieš. Paklausti, ar Lietuva turėtų padėti pabėgėliams, teigiamai atsakė pusė (52 proc.) lietuvių, neigiamai – 43 proc.
Ne viskas taip jau blogai
Visgi ne visais gyvenimo savo šalyje aspektais lietuviai yra nusivylę. Pavyzdžiui, viešųjų paslaugų kokybę teigiamai vertina 61 proc., o neigiamai – vos 32 proc. lietuvių. Pagal pasitikėjimą viešosiomis paslaugomis lietuviai viršija ES vidurkį.
Nors pasitikėjimas partijomis ir Seimu Lietuvoje tradiciškai yra labai mažas (atitinkamai 8 ir 11 proc.), pasitikėjimas policija ir kariuomene Lietuvoje viršija 70 proc, ir yra arti ES vidurkių. Žiniasklaida pasitiki 47 proc. lietuvių, teisine sistema – taip pat 47 proc. Savivalda pasitiki net 46 proc. lietuvių – mažiau nei ES vidurkis, bet gerokai daugiau negu nacionaline valdžia.
Įdomu tai, kad visoje ES savo valstybių parlamentais ir vyriausybėmis pasitiki po tiek pat piliečių – po 34 proc. Tuo tarpu Lietuvoje Vyriausybės populiarumas yra daugiau negu dvigubai didesnis negu Seimo – atitinkamai 28 ir 11 proc.
Europinėmis valdžios institucijomis, skirtingai negu nacionalinėmis, lietuviai pasitiki. Europos parlamentu pasitiki 67 proc. respondentų iš Lietuvos, Europos komisija – 65 proc.
Į savo valstybės biudžeto tvarkymą lietuviai žiūri prieštaringai – tuo pačiu ir nori taupyti, ir ne. Paklausti, ar sutinka, kad sprendimų, skirtų valstybės skolos ir viešojo sektoriaus deficito mažinimui, atidėti negalima, 70 proc. respondentų iš Lietuvos nurodė teigiamai.
Tačiau paklausti, ar sutinka, kad valstybės skolos ir viešojo sektoriaus deficito mažinimas nėra prioritetas, 53 proc. respondentų iš Lietuvos taip pat atsakė teigiamai.
Gyvenimu vis tiek džiaugiamės
Nusivylimas savo šalies politika lietuviams nekliudo mėgautis gyvenimu. Paklausti, ar yra patenkinti savo gyvenimu, 70 proc. lietuvių atsakė teigiamai ir tik 29 proc. – neigiamai.
Tiesa, tai – mažiau negu ES vidurkis: visoje ES gyvenimu yra patenkinti 83 proc. apklaustųjų. Laimingiausi žmonės gyvena Danijoje, kur pasitenkinimas gyvenimu siekia 99 proc.
Geresne ateitimi lietuviai tiki. Manančių, kad jų gyvenimas per artimiausius metus pagerės, Lietuvoje yra triskart daugiau negu manančių priešingai. Besitikinčių geresnio gyvenimo Lietuvoje yra 32 proc., o manančių, kad gyvenimas blogės – tik 10 proc. Visgi daugiausia – 56 proc. – lietuvių mano, kad jis išliks maždaug toks pat.
Į tolimesnes ateities perspektyvas lietuviai žvelgia dar labiau optimistiškai. Net 47 proc. respondentų iš Lietuvos sakė manantys, kad dabartinių vaikų gyvenimas bus lengvesnis negu jų dabartinis gyvenimas, tik ketvirtadalis (24 proc.) mano, kad dabarties vaikams užaugus bus sunkiau. Pagal optimizmą lietuviai pirmauja visoje Europoje.
Tuo tarpu visų ES šalių respondentus sudėjus į krūvą situacija jau visiškai kitokia – vos 21 proc. europiečių tiki, kad gyvenimas Europoje ateityje bus lengvesnis. Net 51 proc. mano, kad gyventi bus sunkiau.
78 proc. lietuvių, net ir būdami nusivylę demokratija bei valdžios institucijomis, nurodo, kad yra laimingi dėl to, kad gyvena būtent Lietuvoje.
Naujausia Eurobarometro apklausa atlikta kovo 17–26 dienomis, jos metu Lietuvoje apklausta 1003 respondentai, visoje ES – 27 988 respondentai. Su visu dokumentu galite susipažinti čia.
