Iškilminga Vokietijos brigados inauguracija vyks Vilniaus Katedros aikštėje po pietų, jos metu aikštėje išsirikiuos beveik tūkstantis Vokietijos ir Lietuvos karių. Ceremonijos metu prie Vokietijos brigados vėliavos bus iškilmingai prisegta karinio vieneto misiją Lietuvoje žyminti juosta.
Vokietijos kariai, kurie išsirikiuos Katedros aikštėje, tarnybą šioje brigadoje pasirinko savo noru. Į ceremoniją taip pat planuoja atvykti Vokietijos karių šeimų nariai ir artimieji.
-
Vokietijos brigada Lietuvoje pradėjo veikti
-
Lietuvoje veiklą pradeda vokiečių brigados štabas, atsiranda papildomos struktūros
-
Nausėda pakartojo pažadą Vokietijai ir įspėjo, kas laukia nesustabdžius migracijos
-
Seimas svarstys KAM siūlymą spartinti geležinkelio ir inžinerijos tinklų tiesimą Rūdninkų poligone
-
Paluckas: brigados inauguracija – bendrų gynybos įsipareigojimų su Vokietija krikštynos
-
Friedricho Merzo žinia lietuviams: galite pasikliauti Vokietija
Kada priimtas sprendimas?
Sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje priimtas 2023 metais. Šis sprendimas – istorinis tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, turintis didžiulę stabilumo stiprinimo visame regione bei Europoje reikšmę. Šis sprendimas atspindi ir NATO įsipareigojimą kolektyvinei gynybai ir yra Aljanso regioninių gynybos planų, patvirtintų NATO viršūnių susitikimo, vykusio Vilniuje 2023 m. liepos mėn. metu, dalis.
Kadangi Lietuvai brigados buvimas šalyje yra gyvybiškai svarbus, šalis įsipareigojo sukurti tinkamas sąlygas brigados priėmimui. Kuriamos sąlygos karių apgyvendinimui, treniravimuisi, karinės technikos laikymui ir aptarnavimui, taip pat – būtinų civilinių paslaugų sukūrimui, rengiantis priimti į Lietuvą atvykstančias Vokietijos karių šeimas.
Kas sudaro brigadą?
Nuolatiniam buvimui Lietuvoje perkeliama Vokietijos kariuomenės 45-oji šarvuotoji brigada su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.
Brigados perkėlimas vyksta laipsniškai – didžiąja dalimi brigados dislokavimas vyks 2025–2026 metais, o pilnas kovinės brigados pajėgumas bus pasiektas 2027-aisiais. Brigada bus pilnai koviniams veiksmams pasirengęs vienetas, turintis visą reikiamą techniką, įrangą, personalą bei atsargas.
Brigada bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkelti:
122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Oberviechtacho (Bavarijos)
203-iasis tankų batalionas iš Augustdorfo (Šiaurės Reino-Vestfalijos)
Lietuvoje jau esanti NATO Daugianacionalinė kovinė grupė „Lietuva“ taps sudėtine brigados dalimi.
5 000 karių ir personalo
2 000 karinės technikos vienetų
3 pagrindiniai koviniai vienetai
2 lokacijos
1 stiprus NATO vienybės ženklas
Kas vadovauja brigadai?
2024 m. vadovauti Vokietijos brigadai Lietuvoje paskirtas brigados generolas Christophas Huberis. Brigados generolas Christophas Huberis puikiai pažįsta Lietuvą. Jis buvo pirmasis NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas, 2017 m. apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Kur bus dislokuota brigada?
Vokietijos brigados tarnybos vietos yra dvi: Rūdninkų kariniame poligone, kur įsikurs didžioji Vokietijos brigados dalis ir Rukla, kur ir dabar yra dislokuoti sąjungininkų kariai. Logistinės paramos taškai numatyti ir kitose Lietuvos vietose. Planuojama, kad iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių tarnautojų.
Kol Vokietijos brigadai skirta karinė infrastruktūra Rūdninkų kariniame poligone yra kuriama, brigados pirminis elementas tarnybą atlieka Vilniaus centre, o į Lietuvą 2025 – 2026 m. atvyksiantys kariai naudosis Lietuvos kariuomenės infrastruktūra, esančia netoli Vilniaus – t.y. Nemenčinės ir Rokantiškių kariniais objektais. Čia Vokietijos kariams bus suteiktos visos reikiamos sąlygos dirbti ir treniruotis. Vėliau, sukūrus reikiamą infrastruktūrą, brigados pagrindine lokacija taps Rūdninkų karinis poligonas ir Rukla.
Planuojama, kad karinis miestelis Rūdninkuose užims 190 ha karinio poligono teritorijos. Jame įsikurs tiek Vokietijos, tiek Lietuvos ginkluotosios pajėgos, palapinių miestelis ir lauko stovykla. Per keletą artimiausių metų bus pastatyta:
- apie 91 tūkst. kv. m. gyvenamosios paskirties pastatų;
- 84 tūkst. kv. m. administracinės paskirties pastatų: administracinių pastatų, kuopaviečių, mokymo klasių, ramovių ir kt.;
- apie 7 tūkst. kv. m. sporto paskirties pastatų;
- 80 tūkst. kv. m. techninės paskirties pastatų – sandėlių, garažų, degalinė, plovyklos, remonto dirbtuvės ir kt.;
- Bus įrengta apie 300 tūkst. kv. m. kietos dangos aikščių: vidaus kelių, rikiuotės aikščių, tech. parko zona, parkavimo aikščių ir kt.
- Taip pat iškils ir kiti statiniai: sraigtasparnių aikštelės, inžineriniai tinklai, tvoros ir kt.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vystomo Rūdninkų karinio miestelio pristatymas
Kokios paslaugos bus teikiamos Vokietijos kariams ir jų artimiesiems?
Lietuva įsipareigojo ne tik sukurti tinkamą karinę infrastruktūrą Vokietijos kariams, bet ir pasirūpinti paslaugomis kartu su Vokietijos kariais persikeliantiems jų šeimų nariams. Siekiame, kad Lietuva taptų patrauklia vieta gyventi Vokietijos kariams ir jų šeimoms.
Pagrindinis dokumentas, kuris apibrėžia socialinių paslaugų, kurias Lietuva įsipareigojo suteikti Vokietijos kariams ir jų šeimos nariams, teisinį pagrindą yra Lietuvos ir Vokietijos 2024 m. rugsėjo 13 d. pasirašyta Bendradarbiavimo gynybos srityje sutartis.
Sutartyje numatyta, kad Lietuvoje dislokuotiems Vokietijos kariams būtų sudarytos gyvenimo ir mokymo sąlygos, mokesčių lengvatos, sveikatos priežiūra, galimybės steigti karinius objektus – karinį paštą, radijo stotį, vairavimo mokyklas.
Šeimoms, kurios atvyksta į Lietuvą su vaikais, Lietuva įsipareigojo užtikrinti ugdymą vokiečių kalba mokyklose ir darželiuose, galimybes steigti Lietuvoje Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ugdymo įstaigas.
- Apgyvendinimas. Šiuo metu į Lietuvą persikeliantys Vokietijos kariai savarankiškai nuomojasi būstą Vilniaus mieste. Planuojama, kad Vokietijos kariai, persikeliantys į Lietuvą ilgam periodui (3 m.), gyvens karinėse teritorijose. Kariams, persikeliantiems į Lietuvą su šeimomis, ir toliau bus siūloma nuomotis būstą pagal savo poreikius laisvoje rinkoje Vilniuje ar Kaune. Būsto nuomą kariai apmoka patys.
- Švietimas. Nuo 2024 m. rudens Vilniuje veikia vokiška darželio grupė, mokyklinio amžiaus karių vaikai lanko privačias tarptautines mokyklas. Ugdymo klausimus koordinuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, už ugdymui tinkamos infrastruktūros paruošimą atsakingos Vilnius ir Kauno miestų savivaldybės.
- Sveikatos apsauga.
- Karinis personalas. Iki 2027 m. Vokietijos karinio personalo sveikatos priežiūros paslaugos iš dalies teikiamos kariniuose daliniuose, taip pat Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose – privačiose ir / arba valstybinėse. 2027 m. planuojama įsteigti Vokietijos karinio personalo pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, įskaitant odontologinę priežiūrą.
- Civiliams darbuotojams ir jų šeimos nariams sveikatos priežiūra teikiama per Lietuvos civilinės sveikatos priežiūros sistemą. Galimi du būdai:
- Asmenims, įtrauktiems į Vokietijos valstybinio sveikatos draudimo sistemą, taikomos bendrosios ES sveikatos draudimo taisyklės, t.y. Lietuvoje gyvenantys apdrausti ES piliečiai gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kurias apmoka Lietuvos Valstybinė ligonių kasa (VLK).
- Asmenys, kurie yra sudarę privataus sveikatos draudimo sutartį su privačia draudimo bendrove, gali sudaryti sutartį tiesiogiai su sveikatos priežiūros specialistu arba įstaiga, o privati sveikatos draudimo bendrovė kompensuos išlaidas.
- Susisiekimas. Bendradarbiaujant kartu su Susiekimo ministerija, siekiama užtikrinti susisiekimo ir karių judėjimo galimybių didinimą tiek tarp Lietuvos – Vokietijos, tiek Lietuvoje tarp Vilniaus ir Rūdninkų bei Kauno ir Ruklos.
- Darbas. Kartu su kariais persikeliantys šeimų nariai ar partneriai turi galimybę įsidarbinti Lietuvoje. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos baigia kurti informacinį polapį vokiečių kalba, kuriame bus pateikiama visa reikalingiausia informacija apie siūlomas darbo pozicijas Lietuvos darbo rinkoje ir apie savanorystės galimybes šalyje. Užimtumo tarnyba tiesiogiai bendrauja su potencialiais darbdaviais, organizuoja susitikimus, kviečia teikti darbo pasiūlymus į Lietuvą atvykstantiems Vokietijos piliečiams. Taip pat yra paskirtas kontaktinis asmuo, kuris suteiks individualias konsultacijos Vokietijos brigados šeimos nariams vokiečių kalba. Dėl galimybės Vokietijos piliečiams įsidarbinti Lietuvoje siūloma apsilankyti Užimtumo tarnybos puslapyje .
Tekstas parengtas pagal Krašto apsaugos ministerijos informaciją
