Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybei pristatytą strategiją sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT), ją galutinai turės patvirtinti Seimas.
„Atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimas yra nuoseklus atsakas į besikeičiančią geopolitinę situaciją ir augančias grėsmes, hibridines atakas“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjerė Inga Ruginienė.
„Šiuo sprendimu ne tik įtvirtiname tvirtą Lietuvos įsipareigojimą kolektyvinei gynybai NATO, bet ir aiškiai deklaruojame glaudų bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir taip pat siunčiame aiškų signalą mūsų visuomenei bei sąjungininkams, kad Lietuvos saugumas yra ir išliks mūsų prioritetas“, – kalbėjo ji.
Dokumentas atnaujintas atsižvelgiant į Lietuvos ir pasaulio saugumo situacijos radikalius pokyčius, Rusijai 2022 metais pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.
Šeštojoje tokioje strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas pasirengimui valstybės gynybai karinės agresijos atveju.
Ja siekiama sudaryti sąlygas visapusiškai užtikrinti valstybės saugumą, įgyvendinant nacionalinio saugumo politiką, sprendžiančią esminius šalies saugumo iššūkius, ir nustatyti esminį strategijos tikslą – atgrasymo ir pasirengimo valstybės gynybai karinės agresijos atveju stiprinimą.
Dokumente konstatuojama, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių saugumui kyla egzistencinė grėsmė, kurią sustiprina tikimybė, kad Rusija iki 2030 metų gali būti pasirengusi išvystyti pajėgumus, kurie leistų kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO.
Atnaujintoje strategijoje taip pat pažymimos Baltarusijos, Kinijos keliamos grėsmės. Dokumente dėl tiekiamų prekių ir įvairių dvigubos paskirties produktų Pekinas yra įvardijamas kaip „pagrindinis įgalintojas Rusijos kare prieš Ukrainą“.
Joje dėmesys skiriamas ir pažeidžiamumą bei saugumo rizikas didinančiai visuomenės priklausomybei nuo informacinių ryšių technologijų, mažėjančiam gimstamumui, išaugusiai imigracijai, religiniam ekstremizmui.
Dokumente įtvirtinama, kad pagrindinis patikimos gynybos ramstis yra kariuomenė, todėl jos stiprinimas ir toliau turi likti svarbiausiu tikslu. Taip pat minimas nacionalinės divizijos vystymas, aktyviojo kariuomenės rezervo didinimas, infrastruktūros ir poligonų plėtra.
Strategijoje numatyta stiprinti žvalgybą ir kontržvalgybą, pilietinį pasipriešinimą, civilinę infrastruktūrą. Dokumente iškelti ir kolektyvinio saugumo, Europos gynybinių pajėgumų stiprinimo uždaviniai.
Atnaujintą dokumentą pristatęs krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa teigė, kad Ministrų kabinetui pateiktas planas, kuriame atsižvelgta į VGT pateiktas pastabas dėl valstybės naftos produktų rezervinių atsargų kaupimo, nepertraukiamo ryšio užtikrinimo krizės ir karinio konflikto atveju, visuomenės švietimo, karo ir civilinės medicinos sąveikos bei visuomenės pasirengimo suteikti būtinąją ir pirmąją medicinos pagalbą.
„Visus pasiūlymus pasiderinome, atsižvelgėme ir siūlytumėme pritarti ir pateikti Seimui svarstyti šį projektą“, – sakė K.Aleksa.
Šiuo metu galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Ji atnaujinama periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.
