Pėstiesiems skirtoje ir į pliažą vedančioje Jūratės gatvėje veikiančios Palangos senosios gimnazijos istorija prasidėjo dar XIX a., kai grafas Juozas Tiškevičius 1886 metais įsteigė Palangos progimnaziją, lietuviškos spaudos draudimo metais tapusią tautinės savimonės puoselėtoją Žemaitijoje.
Progimnazija išugdė daug Lietuvos įžymybių – net aštuonis Nepriklausomos Lietuvos ministrus, keturis 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarus. Čia mokslus baigė pirmasis mūsų šalies istorijoje prezidentas – Antanas Smetona.
1913 metais progimnazija reorganizuota į gimnaziją, o prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui perkelta į Estiją.
Atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, 1922 metais įsteigta Palangos gimnazija, tad 15min aplankyta švietimo įstaiga jau skaičiuoja 103-uosius metus.
Joje mokėsi ne vienas būsimas partizanas, ryšininkas, sovietmečio politinis kalinys.
„Ši mokykla – stiprus rezistencijos židinys“, – mane pasitikusi, pasakojimą pradėjo vienintelės Palangos gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Jolita Vaičiulienė.
Nuo Šeduikytės – iki Povilaičio
Naujasis gimnazijos pastatas, ir šiandien tebestovintis Jūratės gatvėje, išdygo 1961 metais.
Jame mokslus krimto būrys žymių literatų, žurnalistų, menininkų, profesorių, verslininkų, tokių kaip „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas aktorius Liubomiras Laucevičius, 2013 metų Lietuvos metų vadovas Algimantas Markauskas, atlikėjai Stasys Povilaitis (mokėsi „vakarinėje“) ir Jurga Šeduikytė, rašytojas, žurnalistas, vertėjas, kino istorikas ir kritikas Laimonas Tapinas, signataras, žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka, archeologas Vladas Žulkus, signataras Virginijus Pikturna, aktyvi visuomenės veikėja, socialinių projektų kūrėja ir fotografė Neringa Rekašiūtė, poetė, eseistė Mūza Svetickaitė, dar devintoje klasėje laimėjusi televizinį projektą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ – triumfavo 9-11 klasių finaluose.
Sąrašas galėtų būti tęsiamas dar ilgai.
Kokioje auroje augo ir mokėsi šios puikiai lietuviams pažįstamos asmenybės? Ne viena jų iki šiol aplanko savąją mokyklą, negaili gražių žodžių ugdžiusiems mokytojams, dovanoja savo naujausią kūrybą.
Kai kurie, gal ne tokie žymūs, čia užsuka nostalgijos vedini, – dėl legendinio kiaulienos kepsnio. Jis, kartu su sriuba, atsieina apie 3 eurus.
Liko autentiškų detalių
Laikas pasivaikščioti po senąją Palangos mokyklą. Nors prieš keletą metų didžiojoje dalyje patalpų atlikti remontai, išlaikytos kelios autentiškos, daugiau nei 60 metų skaičiuojančios detalės.
Tik užėjus pro laukines duris, akį patraukia senosios, metalinės rūbinės grotos.
„Spėjau padirbti dar nerenovuotoje gimnazijoje. Senosios patalpos dvelkė dvaro aura: įeidamas į klasę praverdavai dvigubas duris, tas senas „eglutės“ parketas... 1961-aisiais panaudota tai, kas tuo metu buvo laikoma kokybės ženklu, prabanga.
Labai prašėme, kad renovacijos metu parketas būtų išlaikytas. Pavyko – turime jį per visus tris aukštus. Išliko ir autentiški art deco stiliaus šviestuvai – kiek buvo likusių sveikų, tiek jų sukabinta viename koridoriuje. Atkurtos keramikinės grindų plytelės“, – pasidžiaugė ekskursiją surengusi direktorė Sandra Žutautienė, gimnazijoje dirbanti šešerius metus.
Direktoriauja ji – pirmi metai, prieš tai ėjo socialinės pedagogės, pavaduotojos ugdymui pareigas.
J.Vaičiulienė atkreipė dėmesį į gimnazijos fasadą puošiantį užrašą „Žvalgykis nuo aukštų bokštų, tai kelią pajusi“, atsiradusį virš pagrindinio įėjimo 2023-aisiais. Tai, kad šie metai – jubiliejiniai M.K.Čiurlionio metai – tik žavus sutapimas.
„Čiurlionis ant mūsų fasado atsirado pirmiau nei 2025-ieji buvo paskelbti Čiurlionio metais, – šyptelėjo J.Vaičiulienė. – Tiesiog pasirinkome lituanistų pasiūlytą universalią frazę, kuri atspindi įstaigos ilgametę filosofiją, ugdymo moto – žvalgymąsi nuo aukštų bokštų, siekimą aukštų tikslų, plačių kontekstų.“
