Svarbiausios naujienos
- Gitanas Nausėda: 2027-aisiais Ukraina galėtų prisijungti prie vieningos ES rinkos
- Dėl Kapčiamiesčio poligono – ir Lenkijos prezidento žinia Lietuvai
- Gimtadienį švenčiančiam Zelenskiui – jautrus Nausėdos sveikinimas: „Geriausia švęsti ten, kur turite daug draugų“
- Vilniuje viešintis Volodymyras Zelenskis ragina baltarusius siekti nepriklausomybės
Naujausias Ukrainos ir Lenkijos vadovų vizito Lietuvoje naujienas sekite žemiau:
Zelenskis juokavo apie Lietuvos paramą: „Gitanai, nepamiršk to!“
18:01
Volodymyras Zelenskis spaudos konferencijos metu padėkojo Lietuvai ir Lenkijai už paramą Ukrainos energetikai ir Ukrainos žmonėms.
„Šiandien kalbėjomės apie energetiką Ukrainoje, kaip nelengva mūsų žmonėms, kaip dar paremti ukrainiečius. Taip pat kalbėjome apie oro gynybą, kuria galime sustiprinti Ukrainą. Su Karoliu ir Gitanu susitarėme, kad mūsų komandos bendradarbiaus ir toliau (...).
Su mumis šiandien buvo ir laisvosios Baltarusijos atstovai. Ir tai leidžia mums suprasti, kad ateis diena, kai Baltarusija bus kartu su mumis Europoje“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Gitanai, nepamiršk to!“
„Ukraina turėtų būti Europos Sąjungoje, džiaugiuosi, kad mūsų partneriai – Lietuva bei Lenkija – palaiko Ukrainos stojimo idėją, mums tai viena svarbiausių saugumo garantijų. Europos Sąjunga turi būti pasaulinė lyderė, mes manome, kad tai įmanoma. (...) Žinoma, ir Lietuvos pirmininkavimo metais laukiame Lietuvos paramos. Noriu priminti, kad tai bus 2027 metais, Gitanai, nepamiršk to!
Mes kalbėjome apie mūsų diplomatinį darbą su Amerika. Informavau Gitaną ir Karolį apie JAE vykusias derybas, tikiuosi Amerika nesumažins spaudimo Rusijai dėl šio karo, dėl diplomatijos. Taip pat Europa turi būti pakankamai ryžtinga tęsti sankcijų spaudimą Rusijai. Rusijos tanklaiviai, gabenantys naftą, taip pat ir per Baltijos jūrų turi būti sustabdyti“ – sakė V.Zelenskis.
Zelenskis Vilniuje susitiko su Jonu Ohmanu ir Edmundu Jakilaičiu
20:29
Vilniuje sekmadienį viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat buvo susitikęs su Lietuvos sveikatos apsaugos ministre Marija Jakubauskiene, organizacijos „Blue/Yellow“ vadovu Jonu Ohmanu ir Edmundu Jakilaičiu.
„Susitikau su Lietuvos sveikatos apsaugos ministre Marija Jakubauskiene ir Lietuvos savanoriais Jonu Ohmanu ir Edmundu Jakilaičiu, kurie padeda Ukrainai, mūsų žmonėms.
Didžiuojamės, kad turime tokius stiprius draugus ir tokį palaikymą. Esame dėkingi, kad nuo pat karo pradžios padedate mūsų žmonėms. Dėkojame už viską, ką darote nuo 2014 metų. Bet svarbiausia, kad nuo pat visapusiško Rusijos įsiveržimo pradžios ukrainiečiai nesijaučia vieniši“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė Volodymyras Zelenskis.
Šiemet Varšuvoje planuojama Ukrainos atstatymo konferencija
20:23
Lenkijos prezidentas K.Nawrockis spaudos konferencijoje pabrėžė JAV prezidento kvietimą Lenkijai prisijungti prie G20 formato. Anot Lenkijos vadovo, tai bus galimybė Lenkijai prie didžiausių valstybių bendro stalo kalbėti viso regiono vardu.
Pasak jo, šiame kontekste svarbus įvykis – Varšuvoje šiemet planuojama surengti Ukrainos atstatymo konferenciją.
„Mūsų verslininkams ir visam regionui, kai kalbame apie galimybes investuoti, kai Ukrainoje bus taika, šis susitikimas bus labai svarbus“, – sakė K.Nawrockis.
G.Nausėda: Lietuva kviečia mokytis iš Ukrainos karinės patirties
19:48
„Daugiašalės Europos šalių karinės pajėgos, dislokuotos Ukrainoje su JAV parama, būtų esminis Rusijos atgrasymo veiksnys pulti vėl“, – spaudos konferencijoje sekmadienį sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda
Tęsiantis pokalbiams dėl taikos, pasak jo, Lietuva kviečia integruoti Ukrainą į Europos saugumo struktūras ir mokytis iš ukrainiečių karinės patirties.
„Stiprios Ukrainos karinės pajėgos ateityje atliks svarbiausią vaidmenį, užkertant kelią naujai Rusijos agresijai. Todėl būtina užtikrinti ilgalaikį jų finansavimą“, – pareiškė Nausėda.
V.Zelenskis apie trišales derybas: kompromisams turi būti pasiruošusios ir JAV
19:36
Abu Dabyje šeštadienį vykusios trišalės Ukrainos, Rusijos ir JAV derybos dėl karo Ukrainoje sustabdymo yra pirmas žingsnis link kompromiso, sako Vilniuje viešintis prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, kad kompromisui turi būti pasirengusi ir JAV.
Pasak jo, šeštadienį vyko trijų šalių ir diplomatų, taip pat – ir karinių atstovų susitikimai.
„Einame link to, kad ir toliau bendrausime trišaliame formate. Tai toks pirmas žingsnis, kad rastume kompromisą. Tačiau kompromisui“ reikalinga tai, kad visos šalys būtų jam pasiruošusios, taip pat ir Amerikos pusė“, – bendroje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų spaudos konferencijoje Vilniuje sekmadienį kalbėjo V.Zelenskis.
Prezidentas apie JAV vadovo žodžius dėl NATO pajėgų Afganistane: Lietuva nestovėjo kažkam už nugarų
19:06
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Afganistane tarnavę Lietuvos kariai „nestovėjo kažkam už nugarų“.
Taip jis kalbėjo kiek anksčiau šią savaitę Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad NATO sąjungininkų kariai vengė fronto linijos Afganistane.
„Visos valstybės buvo įsitraukusios į misiją Afganistane, įskaitant ir Lietuvą. (...) Lietuva ėmėsi atsakomybių už Goro provincijos atstatymą, Lietuva siuntė savo specialiųjų pajėgų karius vykdyti labai realias karines operacijas ir tikrai nestovėjo kažkam tai už nugarų“, – spaudos konferencijoje sekmadienį sakė G. Nausėda.
Dėl Kapčiamiesčio poligono – ir Lenkijos prezidento žinia Lietuvai
19:00
Kapčiamiesčio poligonas būtų svarbi investiciją į viso regiono, ypač Suvalkų koridoriaus saugumą, jame galėtų treniruotis ir Lenkijos kariai, sako Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.
„Žinome, kad Lietuvos Vyriausybė ir ponas prezidentas (Gitanas Nausėda – red.) rengiasi investuoti į Kapčiamiesčio poligoną. Turime deklaraciją, kad jei ta investicija pavyks, tai tenai galės treniruotis taip pat ir 16-oji mechanizuotoji Lenkijos divizija“, – pareiškė Lenkijos vadovas sekmadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų susitikime.
Pasak jo, tai yra strateginė investicija kalbant tiek apie Europos saugumą apskritai ir ypač Suvalkų koridoriaus saugumą.
Nausėda ir Zelenskis pateikė skirtingas galimo Ukrainos stojimo į ES datas
17:50 Atnaujinta 19:09
Prezidentūroje viešintys Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, kartu su prezidentu Gitanu Nausėda sekmadienio vakarą surengė spaudos konferenciją.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Ukraina 2027 metais galėtų prisijungti prie vieningos Europos Sąjungos rinkos, o 2030 metais tapti visateise Bendrijos nare. Tuo metu Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis nesiėmė prognozuoti Ukrainos stojimo į ES datos.
„2027 metai, jeigu net nepavyktų įgyvendinti ir uždaryti visų derybinių skyrių, tai galėtų būti dviejų tokių etapų procesas, kuomet, pavyzdžiui, pirmajame etape, galbūt tais pačiais 2027-aisiais, Ukraina galėtų naudotis visais vieningos rinkos privalumais, nes, mano giliu įsitikinimu, vieninga rinka yra bene didžiausias privalumas, kurį šalis narė gauna, net ir didesnis privalumas negu visi struktūriniai ir sanglaudos fondai, kurie, be abejo, taip pat yra labai pozityvus veiksnys“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sekmadienį sakė G. Nausėda.
Jis kalbėjo, kad iki 2030 metų Ukraina galėtų tapti visateise ES nare.
„Mūsų data – 2030-ieji metai – buvo pagrįsta tuo, kad, procesas tikrai nėra paprastas ir kad iki 2030-ųjų metų, jeigu turėtume ir rastume politinės valios, galėtume įgyvendinti Ukrainos narystę Europos Sąjungoje“, – sakė prezidentas.
Tuo metu Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pažymėjo, kad stojimo procesas yra „labai sudėtingas“, jis neprognozavo, kada Ukraina galėtų tapti Bendrijos nare.
„Girdime dvi datas: iš prezidento Zelenskio 2027-uosius, iš prezidento Nausėdos 2030-uosius. Nenorėčiau savo prognozės čia pridėti į tą diskusiją, nes stojimo procesas be jokios abejonės reikalauja, viena vertus, subalansavimo, o kita vertus, lenkai patys žino, kiek ilgai laiko užima stojimas į Europos Sąjungą ir jau patyrė savo kailiu“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Lenkijos vadovas.
„Kryptis yra akivaizdi, bet apie datas neprašykit, kad kalbėčiau, nes 2027-ieji metai, jeigu kalbėtume apie formalumus, apie tas problemas, kur prezidentas Zelenskis daugiau galėtų išvardinti negu aš ir vidinę situaciją, tai jie patys žino, kada galėtų bandyti stoti, bet aš jau čia tikrai specialistams paliksiu“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad narystė ES Ukrainai yra viena iš svarbiausių saugumo garantijų ir tam 2027 metais šalis turėtų būti pasiruoši.
„Mes norime 2027 metais, kalbant apie konkrečią datą, kada Ukraina jau bus techniškai pasiruošusi... Faktiškai būsime pasiruošę jau 2026-ųjų metų antroje pusėje atsidaryti visus klasterius. Pilnai būsime pasiruošę 2027-aisiais“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sekmadienį teigė Ukrainos vadovas.
„Ir norėtume gauti konkrečią datą mūsų susitarime apie karo užbaigimą, kad po to visos pusės laikytųsi šio susitarimo, tarp jų ir agresorius, kuris turės pasirašyti šį 25 punktų planą“, – kalbėjo jis.
Pasak V. Zelenskio, kita svarbi saugumo garantija Ukrainai yra dvišalė garantijų sutartis su JAV, kuri jau yra paruošta ir laukiama pasirašymo.
„Konkrečios saugumo garantijos Ukrainai duoda galimybę sužinoti konkrečią datą, kada baigsis šis karas. Šis karas ir Ukrainoje, ir Europoje. Saugumo garantijos Ukrainai, kuri yra Europos Sąjungos ateities dalis, yra reikalingos visai Europai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
G. Nausėda taip pat kalbėjo, kad tęsiantis pokalbiams dėl taikos, Lietuva kviečia integruoti Ukrainą į Europos saugumo struktūras ir mokytis iš ukrainiečių karinės patirties.
Svarbiausias saugumo iššūkis
Nausėda kalbos metu pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą išlieka svarbiausiu regioninio saugumo iššūkiu.
„Lietuva ir Lenkija nuo pat karo pradžios teikia Ukrainai karinę, finansinę, humanitarinę, politinę paramą. Lietuva Ukrainai suteikė karinės paramos už 1 mlrd. eurų. Šiandienos susitikime Rusijos sulaikymui skyrėme daugiausiai dėmesio.
V. Zelenskis pristatė naujausią pažangą JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva vykstančiuose pokalbiuose dėl taikos Ukrainoje. Ne pirmą kartą įsitikiname, kad Rusija vengia įsipareigoti teisingai ir tvariai taikai, ir nesutinka su paliaubomis kaip būtina taikos įžanga.
Bet koks susitarimas, kuris bus pasiektas ateityje, turėtų užtikrinti Ukrainos nepriklausomybę, suveneritetą ir teritorinį integralumą.
Daugiašalės Europos šalių karinės pajėgos, dislokuotos Ukrainoje su JAV parama, būtų esminis Rusijos atgrasymo veiksnys pulti vėl. Tęsiantis pokalbiams dėl taikos, Lietuva kviečia integruoti Ukrainą į Europos saugumo struktūras ir mokytis iš ukrainiečių karinės patirties. Stiprios Ukrainos karinės pajėgos ateityje atliks svarbiausią vaidmenį, užkertant kelią naujai Rusijos agresijai“, – konferencijos metu sakė G. Nausėda.
Kęstutis Budrys susitikime su Ukrainos ministru: esame pasirengę didinti paramą
16:25
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Vilniuje susitikęs su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha pareiškė, kad Lietuva pasirengusi didinti karinę, politinę ir energetinę paramą Ukrainai.
„Parama Ukrainai – egzistencinis Lietuvos interesas. Visomis išgalėmis remdami Ukrainą mes investuojame ir į savo bei visos Europos saugumą, todėl esame pasirengę toliau didinti karinę, politinę ir energetinę paramą Ukrainai bei prisidėti prie Jūsų šalies narystės Europos Sąjungoje spartinimo“, – ministerijos pranešime sakė K. Budrys.
K. Budrys pakartojo, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje – strateginis tikslas, kurio įgyvendinimui būtina aiškiai įtvirtinti tikslią datą – iki 2030 metų vėliausiai, ir kuo greičiau pradėti derybas dėl pirmųjų derybinių skyrių.
Rasų kapinėse Vilniuje viešintys Ukrainos ir Lenkijos prezidentai pagerbė 1863–1864 m. sukilimo dalyvius
16:08
Senosiose Rasų kapinėse Vilniuje viešintys Ukrainos ir Lenkijos prezidentai sekmadienį padėdami vainikus pagerbė 1863–1864 m. sukilimo dalyvius.
Šiose kapinėse yra palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas, taip pat 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne.
1863–1864 metais buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės) nacionalinis pasipriešinimas Rusijos imperijos valdžiai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo judėjimas Rusijos imperijoje XIX amžiuje.
Sukilimas apėmė Lenkijos karalystę (į ją įėjo ir Užnemunė), Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Pasipriešinimą Rusijos imperija numalšino, bet sukilimas turi ypatingą reikšmę visoms tautoms, kovojusioms prieš priespaudą.
1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena minima sausio 22-ąją.
Tai antrasis K. Nawrockio vizitas Lietuvoje. Tuo metu V. Zelenskis nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios Lietuvoje lankosi penktą kartą. Iš viso tai bus septintas jo vizitas šalyje.
Zelenskis: Lukašenkos baltajam špicui palikta daugiau teisių nei Baltarusijos žmonėms
14:43 Atnaujinta 15:09
Minint 1863–1864 metų sukilimo metines, Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Baltarusija vis dar priversta egzistuoti kaip Rusijos generalgubernija, tačiau baltarusiai turi siekti tikrosios nepriklausomybės.
„Tikrosios nepriklausomybės ir tikrojo gyvenimo saugumo baltarusiams dar reikia pasiekti. Deja, kol kas Lukašenkos baltajam špicui palikta daugiau teisių nei Baltarusijos žmonėms. Buvo galimybė tai pakeisti 2020 metais ir bus, aš esu tikras, dar viena galimybė. Bet tada baltarusiams neužteko paramos. O dabar visi jaučiame, kiek sunkiau, brangiau, pavojingiau tai tapo visiems dėl Baltarusijos priklausomybės nuo Maskvos“, – sekmadienį Šv. Mišiose 1863–1864 metų sukilimo metinėms paminėti Vilniaus katedroje teigė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis teigė, kad 2020 metais vykę masiniai žmonių protestai turėjo būti labiau remiami Europos ir pasaulio.
„Europa ir pasaulis turėjo paremti sukilusius žmones ir istorija būtų buvusi kitokia, saugesnė“, – teigė V. Zelenskis.
„Aš atskirai noriu pasakyti Baltarusijos žmonėms: jūs esate Europos žmonės, kurie kartu su visomis mūsų tautomis bus vieningoje laisvoje Europoje. Taikioje Europoje, stiprioje Europoje. Jūs nebūsite ištrinti, mes nebūsime ištrinti“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
Jis kalbėjo, kad rusiškų „Shahed“ dronų smūgiams ryšys palaikomas ir iš Baltarusijos, Rusija naudoja Baltarusiją „kaip poligoną šantažuoti Europai ir pasauliui“. V.Zelenskis teigė, kad Baltarusijos pramonė dirba Rusijos karui, o Baltarusijos prekybininkai padeda Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsigyti komponentų, reikalingų kelti grėsmę Europai.
„Štai kodėl Europai svarbu neprarasti nei vienos tautos gyvenančios laisvėje. Štai kodėl Europai labai svarbu negaišti laiko. Štai kodėl mes turime kasdien dirbti dėl stipriosios Europos“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos vadovas kalbėjo, jog Europos politikai turėtų vertinti tai, kad jie atstovauja laisvoms ir nepriklausomoms valstybėms ir kad nebereikia būti sukilimų prieš imperijas ar okupantus vadais, tačiau pabrėžė, kad Europai dar per anksti atsipalaiduoti, kol „Rusijos karo mašina nesustabdyta, o Europos kaimynystėje esantys diktatoriai nesilpsta“.
„Rusija neturi tokių raketų, kurios galėtų panaikinti faktą, kad Europos tautos yra laisvos. (...) Europa turi veikti. Karas turi būti sustabdytas ir turi būti užtikrintas saugumas“, – sakė V. Zelenskis.
Minint sukilimo metines sekmadienį Lietuvoje lankosi V. Zelenskis ir Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.
1863–1864 metais buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės) nacionalinis pasipriešinimas Rusijos imperijos valdžiai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo judėjimas Rusijos imperijoje XIX amžiuje.
Sukilimas apėmė Lenkijos karalystę (į ją įėjo ir Užnemunė), Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Pasipriešinimą Rusijos imperija numalšino, bet sukilimas turi ypatingą reikšmę visoms tautoms, kovojusioms prieš priespaudą.
1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena minima sausio 22-ąją.
