„Eilinį kartą kiekvieną mano sakinį konstruoja kaip jiems reikia.
Atsiprašau dėl įrašo formuluočių šios dienos savo komentare.
Mano kritika skirta Arūnui Gelūnui, kuris su savo aplinka organizavo piketus, taip darydamas valstybėje chaosą.
Kaip galima pasitikėti Arūnu Gelūnu, jeigu jis savo laiku iš tikrųjų pakeitė savo vardą ir pavardę, ir išsižadėjo savo šaknų“, – savo paskyroje „Facebook“ penktadienio vakarą parašė R.Žemaitaitis.
„Nemuno aušros“ pirmininkas socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį pareiškė, jog A.Gelūnas yra „pradėtų perversmų valstybėje organizatorius – nuteistos partijos narys“ ir spekuliavo tariama žydiška A. Gelūno kilme.
„Kokia staigmena dvaro ELYYYTUI, kad partinukas ARONAS GELBACHAS ar GELONAS laikinai, kol įvykdys valstybei perversmą, stabdo narystę Liberalų sąjūdyje!“ – rašė „aušriečių“ lyderis.
-
Remigijaus Žemaitaičio užsipultas Arūnas Gelūnas: tai šmeižtas ir antisemitizmas
-
Remigijaus Žemaitaičio išpuolis sukėlė pasipiktinimo bangą: taip kalbėjo naciai
-
Prezidentas smerkia Žemaitaičio pareiškimus apie Gelūną, netvirtins „aušriečių“ kultūros ministro
-
Remigijus Žemaitaitis atsakė į Nausėdos ultimatumą: kultūros ministro galės ieškoti visa koalicija
-
Premjerės atstovas: „aušriečių“ lyderio pareiškimai apgailėtini, galimi įvairūs sprendimai
-
Juozas Olekas: Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai – neapykantos kurstymas
Vėliau jis papildė rėmęsis, kad vienoje youtube laidoje laidoje architektas Henrikas Žukauskas A.Gelūną vadino tokiu vardu bei pavarde bei prieš daugiau nei dešimt metų duotame interviu apie tai kalbėjo disidentas Stasys Stungurys, niekuo nepagrindęs savo teiginių.
A.Gelūnas 15min tvirtino tokį pareiškimą laikąs šmeižtu ir antisemitizmu. Jis tvirtino, kad didžiuotųsi, jei turėtų žydiškų šaknų, tačiau jų neturi. A.Gelūnas sakė niekuomet neturėjęs nei kito vardo, nei kitos pavardės.
R.Žemaitaičio teiginius griežtai pasmerkė ir antisemitiniais pavadino Prezidentas, Seimo pirmininkas, Ministrė pirmininkė, kiti politikai, visuomenės veikėjai. Prezidentas Gintanas Nausėda po šių pareiškimų pareiškė netvirtinsiąs jokio „Nemuno aušros“ pateikto kultūros ministro.
Valdančiosios socialdemokratų partijos lyderiai leido suprasti, jog rimtai svarstys galimybę atsisakyti koalicijos su „Nemuno aušra“.
Pastaruoju metu politinę krizę išprovokavo valdančiųjų sutarimas atiduoti Kultūros ministeriją „Nemuno aušrai“ vietoje Energetikos ministerijos, kad būtų įvykdytas prezidento noras Žygimantą Vaičiūną išsaugoti ministro pareigose.
Aistras dar labiau pakurstė I.Ruginienės ir prezidento G.Nausėdos pasirinkimas kultūros ministru skirti kompetencijos kultūros srityje neturintį Ignotą Adomavičių. Po savaitės darbo šis pasitraukė iš pareigų.
Šiuo metu valdantieji yra įstrigę dėl kultūros ministro paskyrimo – kultūros bendruomenė teigia nesutiksianti nė su vienu „Nemuno aušros“ deleguotu ministru, o užsiminus apie galimus ministerijų mainus, tą patį kartoja ir kitų sričių atstovai. Laikinai vadovauti Kultūros ministerijai paskirta švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Po premjero Gintauto Palucko atsistatydinimo naują valdančiąją koaliciją suformavo Lietuvos socialdemokratų partijos, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos. Jos Seime turi 82 narius.
