2025-02-20 11:09 Atnaujinta 2025-02-20 14:50

Žemės ūkio ministerija kreipiasi į prokuratūrą dėl „Lietuvos žirgyno“: prašo tirti didelės vertės turto iššvaistymą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) su ministru Ignu Hofmanu rimtai nusiteikusi išsiaiškinti, kas pastaraisiais metais vyko UAB „Lietuvos žirgynas“. Vieną pergalę ministerijai jau pavyko pasiekti – pareigas paliko direktorė Felicija Kelmickaitė, tačiau ties tuo sustoti neketinama. Tikimasi, kad į procesą įsikiš ir teisėsauga – ŽŪM kreipėsi į prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat paskelbta apie atsistatydinančius valdybos narius.
Žemaitukas
Žemaitukas / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Ministras siekia išlaikyti žirgyną Riešėje

Tapęs žemės ūkio ministru I.Hofmanas tvirtai išsakė savo poziciją dėl UAB „Lietuvos žirgynas“ sprendimo uždaryti vieną iš savo padalinių – Vilniaus žirgyną, esantį Riešėje. Tuomet padaliniai liktų tik du – „Nemuno žirgynas“ ir „Sartų žirgynas“.

Pernai gruodžio pradžioje paviešinti planai sukėlė audringas diskusijas. Tuomet „Lietuvos žirgyno“ direktorė Felicija Kelmickaitė 15min sakė, kad šis sprendimas buvęs skausmingas, bet, deja, būtinas, kadangi Riešėje esančio žirgyno infrastruktūra yra nusidėvėjusi ir sąlygas žirgams pagerinti čia tapo itin sudėtinga.

Kad kitos išeities šiam „Lietuvos žirgyno“ padaliniui nėra, tikino ir bendrovės valdybos pirmininkas Juozas Rimkevičius.

Tačiau gruodį paskirtas žemės ūkio ministras laikėsi savo – jis teigė, kad direktorė F.Kelmickaitė turi trauktis, norėta pakeisti ir valdybą. Ir direktorė išties pasitraukė. Kaip paskelbta vasario 19 d., direktorė pasitraukė pati, nors dar prieš kelias dienas tvirtino nematanti, kokių užduočių neįvykdė ir kodėl turėtų palikti pareigas.

„Valdyba priėmė sprendimą patenkinti direktorės prašymą nuo šiandien atleisti darbuotojo prašymu. (...) Aš manau, kad dėl Riešės žirgyno. Buvo kelis kartus siūloma ją atšaukti, nepriklausomi nariai nepritarė tam, o dabar ji parašė savo noru ir valdyba neprieštaravo“, – BNS teigė pagrindinės žirgyno akcininkės ŽŪM) atstovas valdyboje Andrius Burlėga.

Anot jo, lakinai žirgynui vadovaus direktorės pavaduotojas Saulius Tarasauskas, o vėliau bus sprendžiama dėl naujo vadovo konkurso skelbimo.

Nori prokurorų įsikišimo

ŽŪM savo ruožtu kreipėsi ir į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, „turėdama pagrįstų įtarimų, jog galėjo / gali būti iššvaistytas didelės vertės Bendrovės turtas (galimai įvykdžius ir korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas), tuo sukeliant žalą ne tik Bendrovei, bet ir valstybei“.

Ikiteisminį tyrimą prašoma pradėti pagal Baudžiamojo kodekso 184, 225, 226, 227 ir 228 straipsnius, o tai yra turto iššvaistymas, kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas ir piktnaudžiavimas.

Įtarimų ministerijai sukėlė pernai balandžio 15 d. pasirašyta sutartis su UAB „Topokada“, kuri turėjo parengti nurodytų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo bylas, atlikti formavimo darbus ir t.t.

Turėdama pagrįstų įtarimų, jog galėjo / gali būti iššvaistytas didelės vertės Bendrovės turtas (galimai įvykdžius ir korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas), tuo sukeliant žalą ne tik Bendrovei, bet ir valstybei.

„Bendra sutarties kaina – 9000 Eur, iš kurių 3500 Eur pervedami avansu po sutarties pasirašymo.

Manoma, kad sutartis buvo pasirašyta ne pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, kadangi prie sutarties nėra pridėta jokios techninės specifikacijos, todėl nėra aišku, kokios paslaugos ir kokia apimtimi buvo tiksliai bendrovės užsakytos.

Manoma, kad sudaryta sutartis turi galimai nusikalstamo Bendrovės protegavimo požymių, o būtent: yra sukuriama situacija, kad UAB „Topokada“ suteikia bendrovei paslaugas – dėl Vilniaus padalinio žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto sudarymo ir paties Vilniaus padalinio atsisakymo ir siūlomo pardavimo aplinkybių, taip sukuriant žalą bendrovei ar valstybei.

Bendrovės direktorė, organizuodama valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procesą, sudaro prielaidas suformuoti neracionalių ribų bei neadekvataus dydžio valstybinės žemės sklypus, skirtus bendrovės statinių eksploatavimui. Tokie veiksmai gali sukurti sąlygas ateityje neefektyviam valstybinės žemės panaudojimui, taip pat sudaryti prielaidas galimai neskaidriam šių sklypų perleidimui tretiesiems asmenims“, – rašoma rašte prokuratūrai.

Asmeninio archyvo nuotr./Felicija Kelmickaitė
Asmeninio archyvo nuotr./Felicija Kelmickaitė

Anot ministerijos, šią sutartį pasirašė F.Kelmickaitė. Bendrovės Vilniaus padalinio žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektas pradėtas rengti 2024 m. gegužės 15 d., tačiau apie prielaidas atsisakyti Riešėje esančio padalinio bendrovės valdyba sužinojo tik pernai rugpjūčio pabaigoje, nors „bendrovės direktorė Felicija Kelmickaitė jau 2024-04-15 užsakė paslaugas dėl bendrovės Vilniaus padalinio sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo, kai dar net nebuvo sprendimų ir jokių svarstymų, kad atsisakoma būtent bendrovės Vilniaus padalinio, o ne Nemuno ar Sartų padalinių“.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad esą bendrovė turėjo ir turi daug skolų, trūksta apyvartinių lėšų, o direktorė savo iniciatyva nuperka Vilniaus padalinio žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo paslaugas už 9 000 eurų.

Ministerija tvirtina, kad dėl formuojamų žemės sklypų po Vilniaus padalinio statiniais, kuriuos ketinta parduoti, bendrovės valdyba informacijos neturėjo – esą buvo teigiama, kad formuojamas vienas atskiras žemės sklypas po pastatais. Tokį atsakymą valdybos nariai gavo ir šių metų sausio pradžioje, kad formuojami žemės sklypai po planuojamais parduoti pastatais – iš viso tai apie 19 ha valstybinės žemės.

Direktorė jau 2024-04-15 užsakė paslaugas dėl bendrovės Vilniaus padalinio sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo, kai dar net nebuvo sprendimų ir jokių svarstymų, kad atsisakoma būtent bendrovės Vilniaus padalinio.

„Jei būtų įvykdytas bendrovės Vilniaus padalinio statinių pardavimas, naujasis šių statinių savininkas įgytų teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl žemės sklypų, skirtų statinių eksploatavimui, valdymo teisių įgijimo. Toks scenarijus sudarytų prielaidas galimam valstybės turto – didelės vertės valstybinės žemės sklypų – užvaldymui, nes minėti valstybinės žemės sklypai dėl jų neracionalių ribų galimai negalėtų būti naudojami kitoms reikmėms ir ilgainiui patektų į privačių asmenų rankas“, – teigiama ministerijos rašte prokuratūrai.

Vilniaus rajono savivaldybė yra skelbusi, kad gavo raštą iš Žemės ūkio ministerijos, kuriame prašoma nutraukti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūras.

„Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis UAB „Lietuvos žirgynas“ akcininkas yra Žemės ūkio ministerija, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros bus nutrauktos“, – teigė savivaldybė.

Atsistatydina du valdybos nariai

Žemės ūkio ministerija pranešė, kad ketvirtadienį atsistatydino abu ŽŪM deleguoti „Lietuvis žirgyno“ valdybos nariai Andrius Burlėga ir Ignas Kišvinas.

„Nariai atsistatydino įvertinę visas susiklosčiusias aplinkybes, išsiskyrus jų ir kitų valdybos narių nuomonėms dėl bendrovės valdymo, veiklos rezultatų.

Atsižvelgiant į šiuos atsistatydinimus ir vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 2 d., UAB „Lietuvos žirgynas“ neeilinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė bus papildyta klausimu dėl valdybos atšaukimo.

Neeilinis akcininkų susirinkimas vyks kovo 7 d.“, – teigiama ministerijos pranešime.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą