Saugo sveikatą
„Vertinu nelabai gerai, nes norisi jūroj nusimaudyti, patirti tokį malonumą, gi tam ir atvažiavom. Gaila, labai gaila“, – sakė poilsiautoja Rima.
Moteris pasakojo, kad vos pamačiusi pakitusį vandens vaizdą apsisprendė į jūrą nelipti. „Vakar kaip tik buvau prie jūros, norėjau maudytis, bet pamačiau, kad vanduo nešvarus, tai nesimaudžiau. Saugau savo odą, savo sveikatą, nes gali gauti kokią ligą. Belieka tik braidyti“, – teigė ji.
Panašios nuomonės laikėsi ir Inga. Nors moteris prie jūros dar nebuvo apsilankiusi, žinia apie žydintį vandenį jos nežavi. „Labai apmaudu išties, nes jeigu vanduo žydės, tai tikrai nesimaudysiu. Kaip gali žydinčiam vandeny maudytis. Su gamta, kaip sakant, nepakovosi“, – svarstė ji.
Panašios pozicijos laikėsi ir Vilija: „Pamačiau tą žalsvą vandens spalvą ir net nekilo mintis lipti į jūrą. Atvažiavome specialiai pasimaudyti, o dabar tenka tik sėdėti paplūdimyje. Tikrai nemalonu.“
Jai pritarė ir Tomas: „Man atrodo, kad tokio vandens reikėtų vengti. Niekada nežinai, kaip organizmas sureaguos – gali sudirginti odą ar akis. Kol vanduo nebus švarus, į jūrą tikrai neisiu“.
Kitiems nė motais
Vis dėlto ne visi poilsiautojai į situaciją žvelgia taip atsargiai. Vida tikino, kad jos šeima maudynių neatsisakė. Anot jos, ne visose pajūrio vietose vandens būklė vienoda. „Nesvarbu, kad žydi, mes vis tiek maudėmės. Ne visur žydi, yra tokių vietų, kur švarus vanduo. Ir mes, ir vaikai maudėmės“, – pasakojo moteris.
Aurelija teigė, kad žydintis vanduo jos šeimai šiuo metu nėra aktuali problema. „Mums žydintis vanduo neaktualus, nes su mažu vaiku esam, tai nesimaudom. Tegul žydi“, – sakė ji.
Tuo metu Austėja tikino jokių vandens kokybės problemų nepastebėjusi. „Šiandien buvom, maudėmės. Nematėm, kad žydėtų“, – trumpai komentavo ji.
O vietos gyventoja Virginija pripažino, kad žydintis vanduo jai didelės įtakos neturi, nes į jūrą maudytis apskritai neina.
Gali pasitaikyti vis dažniau
Nors daugeliui poilsiautojų žalsvas vanduo atrodo neįprastas ar net keliantis nerimą, mokslininkai pabrėžia, kad pats reiškinys nėra naujas.
Vis dėlto dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos sudaromos vis palankesnės sąlygos melsvadumbliams plisti, todėl tokie vaizdai Baltijos jūroje gali pasitaikyti vis dažniau.
Pasak Johno Nurmineno fondo, kurio veikla skirta Baltijos jūros apsaugai, pagrindinė šio reiškinio priežastis – eutrofikacija.
Tai procesas, kai į jūrą patenka per didelis kiekis maistinių medžiagų, pirmiausia azoto ir fosforo. Jų šaltiniai – žemės ūkis, miškininkystė, nuotekos ir kita žmogaus veikla.
Perteklinės maistinės medžiagos sudaro palankias sąlygas sparčiai daugintis melsvadumbliams (melsvabakterėms). Dėl to vandens paviršiuje susidaro žalsvos ar melsvai žalios sankaupos, o pati jūra įgauna žalsvą atspalvį.
Tačiau problema neapsiriboja vien pakitusia vandens spalva. Kai didžiuliai dumblių kiekiai žūsta ir nugrimzta į dugną, jų irimui sunaudojamas deguonis. Dėl to jūros dugne formuojasi deguonies stokos zonos, kuriose daugelis organizmų nebegali išgyventi.
Specialistai pabrėžia, kad eutrofikacija jau daugelį metų laikoma didžiausia Baltijos jūros ekologine problema.
Situaciją dar labiau apsunkina klimato kaita. Remiantis 2025 metais žurnale „Global Change Biology“ paskelbtu tyrimu, Baltijos jūra yra viena sparčiausiai šylančių jūrų pasaulyje. Kadangi ji sekli ir beveik uždara, net ir nedideli temperatūros pokyčiai stipriai veikia jos ekosistemą. Šylantis vanduo, dažnesnės liūtys ir didesnis maistinių medžiagų nuotėkis iš sausumos sudaro vis palankesnes sąlygas melsvadumblių žydėjimui.
