„Europos Sąjunga yra ta erdvė, kurioje vis dar galioja taisyklės, kur veikia demokratija, socialinė apsauga ir pagarba tarptautiniams susitarimams. Šiandien, kai visame pasaulyje matome didėjančią netvarką, Europa tampa patikimu partneriu ir geopolitiniu traukos centru tiems, kurie ieško stabilumo ir aiškumo“, – kalbėjo M. Vaščega.
Kintanti tvarka – grėsmės ir galimybės
Anot EK atstovo, vienas ryškiausių pokyčių – tai, kad gynybos klausimai, anksčiau laikyti išimtinai nacionalinių valstybių atsakomybe, tapo bendru prioritetu. Šis pokytis ne tik atspindi geopolitinės realybės pasikeitimą, bet ir rodo, kad ES geba prisitaikyti prie naujų iššūkių.
„Dar visai neseniai niekas nebūtų pagalvojęs, kad ES rimtai svarstys bendrą gynybos politiką. Dabar tai viena svarbiausių temų – turime 800 mlrd. eurų finansavimą ir valią veikti kartu. Tai ženklas, kad Europa suprato: jei patys nesirūpinsime savo saugumu, niekas kitas to nepadarys“, – pabrėžė M. Vaščega.
Tai ženklas, kad Europa suprato: jei patys nesirūpinsime savo saugumu, niekas kitas to nepadarys.
Profesorė M. Šešelgytė atkreipė dėmesį, kad tokie pokyčiai būtini, nes pasaulis keičiasi ne Europos naudai. Anot jos, JAV atsitraukimas nuo tradicinės lyderystės sukūrė vakuumą, kurį siekia užpildyti autoritarinės galios.
„Pasaulio taisyklės buvo kuriamos JAV ir Vakarų demokratijų rankomis. Dabar matome, kaip Vašingtonas pasitraukia iš šios pozicijos, o kylančios valstybės, tokios kaip Kinija ar Rusija, nori diktuoti savas žaidimo taisykles. Europai išmušė pasirinkimo valanda – arba ji tampa aktyvia žaidėja, arba rizikuoja likti paraštėse“, – teigė ji.
Europa turi pasitikėti savo stiprybėmis
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad Europa turi ne tik stiprinti savo pajėgumus, bet ir pakeisti požiūrį į savo vietą pasaulyje – nustoti save matyti kaip silpnesnę pusę.
„Turime žiūrėti globaliai ir bendradarbiauti su visais, kurie suinteresuoti veikti kartu laikantis taisyklių. Europa yra stabili, patikima partnerė, kurioje veikia demokratija ir rinkos ekonomika. Tai mūsų stiprybė – gebėjimas būti vieningiems, laikytis tarptautinių susitarimų ir kurti patrauklų bendradarbiavimo tinklą pasaulyje“, – tvirtino EK atstovybės vadovas.
Europa yra stabili, patikima partnerė, kurioje veikia demokratija ir rinkos ekonomika.
M. Šešelgytė pridūrė, kad tokiam pokyčiui būtina aiški lyderystė ES viduje.
„Sprendimų priėmimo modelis ES yra sudėtingas, bet tvarus. Vis dėlto tam, kad galėtume lyderiauti globaliai, reikia politinės valios ir iniciatyvos, ypač iš didžiųjų valstybių narių. Europa turi pradėti veikti proaktyviai, o ne tik reaguoti į krizę po krizės“, – aiškino ji.
Saugumas – ne tik kariuomenė
Kalbėdami apie gynybos stiprinimą, abu pašnekovai pabrėžė, kad saugumas prasideda ne tik nuo karinės galios, bet ir nuo gebėjimo būti nepriklausomiems.
„Turėti savo gynybos pramonę reiškia kontroliuoti situaciją – nuo gamybos iki sprendimo, kada ir kaip naudoti ginkluotę. Tai – ne tik strateginis, bet ir ekonominis klausimas“, – akcentavo M. Vaščega. Prof. M. Šešelgytė priminė, kad priklausomybė nuo JAV technologijų Ukrainos karo kontekste atskleidė Europos silpnąsias vietas.
„Jei norime būti savarankiški, turime ne tik gaminti, bet ir keisti visuomenės požiūrį. Europiečiai turi suvokti, kad saugumas yra visų reikalas, o ne tik politinių ar karinių struktūrų atsakomybė“, – kalbėjo ji.
Europa nebegali kliautis JAV apsauga
Diskusijoje daug dėmesio skirta ir transatlantiniams santykiams. M. Šešelgytė pabrėžė, kad Europa turi pagaliau suvokti, jog JAV nebegali būti laikomos amžinu saugumo garantu.
„JAV aiškiai signalizuoja, kad Europa turi pati pasirūpinti savo saugumu. Todėl Europa turi išmokti savarankiškumo pamokas, net jei tai reiškia daugiau investicijų ir ne visada patogius sprendimus“, – teigė profesorė. M. Vaščega pridūrė, kad šiuo metu Europa ieško naujų partnerystės formų, kalbėdama su įvairiomis pasaulio valstybėmis.
Šiuo metu Europa ieško naujų partnerystės formų, kalbėdama su įvairiomis pasaulio valstybėmis.
„Turime būti lankstūs – kalbėtis su tais, kurie gerbia mūsų vertybes ir taisykles. Tai leidžia mums išlaikyti savo autonomiją ir kartu būti stipriu partneriu“, – sakė EK atstovas.
Baigiantis diskusijai, M. Vaščega pabrėžė, kad nepaisant visų iššūkių, Europa išlieka stipri ne tik dėl ekonomikos ar saugumo, bet ir dėl vertybių.
„Europa yra geopolitinis traukos centras – apie 150 mln. žmonių siekia tapti ES piliečiais. Mūsų stiprybė slypi demokratijoje, socialinėje ir sveikatos apsaugoje. Tai vertybės, kurias turime išsaugoti ir remdamiesi jomis drąsiai prisiimti aktyvesnį vaidmenį pasaulyje“, – kalbėjo jis.
