Oro gynybos sistemos prekybos centre neparduodamos
Sprogęs ir nukritęs dronas Lietuvos teritorijoje yra nemalonus, bet visgi tai buvo atsitiktinis vienetinis atvejis. Reikia rūpintis ir dėti pastangas, kad kariuomenė kartu su kitomis valstybės struktūromis stiprėtų, įsigytų reikiamas technologijas ir gebėtų tokius dronus fiksuoti, bet pareigūnai dirba su tomis karinėmis sistemomis, kurias turi. Šio drono nepastebėjimas jokiu būdu nereiškia, kad kariuomenė išvis neturi oro gynybos.
Stiprinant apsaugą nuo įvairių orlaivių, valstybė yra patvirtinusi pajėgumų vystymo planą ir vykdomi pirkimai bei mokymai, kurie sustiprins karių gebėjimus aptikti bei numušti tokius objektus. Dar pernai tam užtikrintas 500 mln. eurų biudžetas.
Dronai keičiasi labai greitai ir oro gynybos sistemos keičiasi taip pat greitai. Dabar tokių sistemų reikia visiems. Paminėkime arabų valstybes, aplink Persijos įlanką, kurios pasiruošusios skirti labai daug pinigų oro gynybai, nes ir jos kenčia nuo dronų atakų. Lietuva aktyviai stiprina pajėgumus, tam padeda ir Europos Komisija, kuri turi patvirtinusi atskirą planą, bet ginkluotės gamintojai sandėlyje tokių prekių nelaiko.
Lietuvos kariuomenė daro viską, ką gali, kad visuomenė būtų saugi, todėl tiek politikų, tiek visų piliečių pareiga yra padėti kariškiams, juos remti bei palaikyti. Juodinimas ir kariuomenės žeminimas nėra mūsų šalies interesas, o tai naudinga tik mūsų nedraugams.
Kariuomenė nuolat menkinama
Nuoseklios pastangos menkinti Lietuvos kariuomenės įvaizdį viešojoje erdvėje nėra atsitiktiniai pavieniai komentarai ar kritika – tai platesnio informacinio spaudimo dalis, kuriuo siekiama pakirsti visuomenės pasitikėjimą viena svarbiausių valstybės institucijų.
Lietuvos kariuomenė per pastarąjį dešimtmetį išgyveno spartų augimą. Gynybos biudžetas nuo maždaug 0,8 proc. BVP 2013 metais išaugo iki daugiau nei 5 proc. pastaraisiais metais. Tai reiškia šimtus milijonų eurų kasmetinių investicijų į techniką, infrastruktūrą ir personalo rengimą. Aktyvusis karių rezervas 2030 m. pasieks 51 tūkstantį. Vystomi iškart visi kariniai padaliniai, plėtojami poligonai, ne tik oro gynyba. Užsakyta ir jau atvyksta daugybė technikos. Tačiau tikroji situacija dažnai nutylima arba iškraipoma, vietoj to kuriamas įspūdis, kad kariuomenė yra „per maža“ ar „nepasirengusi“.
Vienas dažniausių naratyvų – esą Lietuva negalėtų apsiginti net trumpą laiką. Nors šalies gynyba grindžiama ne vien kariuomene, šauliais, kitais nacionaliniais pajėgumais, bet ir kolektyvine NATO sistema. Lietuvoje jau dabar nuolat dislokuota tarptautinė bataliono kovinė grupė, vadovaujama Vokietijos, JAV kariai, oro policijos misija, o pratybose reguliariai dalyvauja tūkstančiai sąjungininkų karių iš įvairių šalių. Didelio masto pratybose Baltijos regione vienu metu gali dalyvauti 10–20 tūkstančių karių, kas rodo realų gebėjimą greitai sutelkti pajėgas.
Kaip konstruojama dezinformacija
Dezinformacija retai būna visiškai išgalvota – dažniau ji remiasi daliniais faktais, kurie pateikiami iškreiptame kontekste. Pavienis incidentas ar techninis nesklandumas pateikiamas kaip sisteminė problema. Jei vienose pratybose užfiksuojamas konkretus trūkumas, informacinėje erdvėje tai išplėtojama iki teiginio, kad „visa sistema neveikia“. Taip kuriamas nuolatinio nepasitikėjimo fonas. Nukritus dronui Lietuvoje, iškart paskleista žinia, kad Lietuva išvis negali apsaugoti savo oro erdvės.
Kodėl nedraugiškoms valstybėms svarbu palaikyti tokius pasakojimus?
Moderni gynyba remiasi ne tik technika ar karių skaičiumi, bet ir visuomenės valia priešintis. Jei piliečiai tiki savo kariuomene, jie labiau linkę remti gynybos finansavimą, dalyvauti pilietinėse iniciatyvose ar net patys įsitraukti į tarnybą. Jei pasitikėjimas mažėja, silpnėja ir valstybės atsparumas. Tai patvirtina ir įvairūs tyrimai: Lietuvoje pasitikėjimas kariuomene dažnai viršija 70 proc., ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp valstybės institucijų. Todėl informacinėse operacijose siekiama šį rodiklį sumažinti.
Panašūs procesai stebimi ir kitose šalyse. Lenkijoje, Rumunijoje, Latvijoje ir Estijoje po dronų sudužimo socialiniuose tinkluose iškart platinamos žinutės apie tariamą kariuomenės nekompetenciją ar „beprasmes“ investicijas į kariuomenę. Vokietijoje viešojoje erdvėje periodiškai keliamos abejonės dėl Bundesvero pasirengimo, nors šalis investuoja dešimtis milijardų eurų į modernizaciją.
Kariuomenė, kaip ir bet kuri institucija, nėra tobula ir nuolat keičiasi. Tačiau skirtumas tarp konstruktyvios kritikos ir kryptingos dezinformacijos yra esminis. Kritika remiasi faktais ir siekia pagerinti sistemą, o dezinformacija siekia sugriauti pasitikėjimą. Lietuvos kariuomenė nuosekliai stiprėja – didėja finansavimas, modernizuojama technika, plečiamos sąjungininkų pajėgos. Todėl bandymai pagal vieną atvejį vaizduoti kariuomenę kaip silpną ar nepajėgią atspindi ne realybę, o informacinės kovos logiką.
