Atsakingai turimi ir teisiškai reglamentuoti ginklai gali padidinti šeimos bei bendruomenės fizinį saugumą ir stiprinti šalies rezistencijos bei visuotinės gynybos galimybes krizės ar karo atveju.
Juodoji ginklų rinka 1990 m.
Atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir prasidėjus 1990–1991 m. priešpriešai su Sovietų Sąjunga, ginklų tema tapo ypač jautri.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje vykusios aktyvios rezistencinės kovos nuslopinimo, per visą sovietmetį ginklus namie laikyti buvo griežtai draudžiama. Tai buvo laikoma potencialiai „antisovietine“ veikla. Valdžia labai nepasitikėjo civiliais ginkluotais žmonėmis — tai buvo laikoma grėsme režimo stabilumui. Išimtis buvo daroma tik medžiotojams, kurie galėjo laikyti medžioklinius lygiavamzdžius šautuvus.
Graižtvinius ginklus galėjo turėti tik komunistinės nomenklatūros veikėjai. Leidimai ginklams buvo išduodami po kruopštaus patikrinimo tuometinėje milicijoje. Ginklai turėjo būti registruojami, laikomi specialiose spynomis užrakinamose metalinėse spintose ir be šovinių. Šoviniai turėjo būti saugomi atskiroje saugioje vietoje. Kiekvienas ginklas buvo siejamas su konkrečiu savininku.
1991-1993 m. sovietų kariniams daliniams pradėjus trauktis iš Lietuvos arba per chaotiškus kariškių pamainų pasikeitimus, kareiviai ,,pamesdavo“ ar „nevisiškai susirinkdavo“ savo ginklus, šovinius ir sprogmenis. Buvo nemažai atvejų, kai ginklai buvo pavagiami iš sandėlių, o kai kurie pareigūnai tokius ginklus parduodavo. Taip susiformavo juodoji ginklų rinka.
Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos valdžia siekė įtvirtinti kontrolę, saugumą ir kuriamą teisės valstybę, todėl reikėjo tvarkyti ginklų klausimą taip, kad nebūtų chaoso ar nelegalių ginklų susikaupimo nusikalstamų grupuočių arsenaluose. Buvo vykdomos įvairios akcijos ir policijos patikros, skirtos aptikti nelegaliai laikomus pistoletus, automatinius šautuvus, granatas, sprogmenis ir pan. Aptikus nelegalius ginklus, jie buvo konfiskuojami, keliamos bylos. Buvo imtasi ir iniciatyvų skatinti savanorišką ginklų „atidavimą“, legalizavimą arba jų registraciją. Tai buvo aktualu ir atsikuriančiai Lietuvos kariuomenei bei Šaulių sąjungai.
Valstybei sustiprėjus ir pasikeitus geopolitinei situacijai, jau būtina galvoti, kaip tinkamiausiai reglamentuoti ginklų laikymą.
Ko galime pasimokyti iš Izraelio, Šveicarijos ir Suomijos?
Izraelis dažnai minimas kaip valstybė, kurioje daug piliečių turi prieigą prie ginklų dėl nuolatinės saugumo grėsmės. Visgi Izraelio politika orientuota ne į masinį atviros prieigos ginklų modelį, o į saugumui svarbių asmenų apginklavimą ir griežtą reguliavimą. Dažniausiai leidimai ginklams namuose išduodami žmonėms su kariniu pasirengimu (pvz., atlikus karo prievolės tarnybą), rezervistams, saugos darbuotojams, medžiotojams ar gyventojams, kuriems valstybė pripažįsta realų saugumo poreikį. Kiekvienam leidimui taikoma patikra, periodiniai kursai ir saugaus saugojimo reikalavimai.
Ginklų namuose politika pasiteisino per 2023 m. „Hamas“ išpuolį, kai ginkluoti civiliai pasipriešino teroristams, taip apgindami save ir išgelbėdami daugybę kitų taikių gyventojų. Po šio išpuolio Izraelio vyriausybė paskatino civilius ginkluotis savo apsaugai. Iki 2023 m. spalio mėn. buvo išduota daugiau nei 236 000 leidimų laikyti ginklus, šešis kartus daugiau nei per visus 2022 m.
Suomijoje medžioklė ir šaudymas yra plačiai paplitę hobiai. Šalyje daug registruotų ginklų, tačiau ir čia — griežta licencijavimo ir patikrinimų sistema. 2024 m. duomenimis Suomijoje yra apie 1,5 mln. registruotų ginklų laikomų namuose. Didžioji dalis ginklų yra medžiokliniai šautuvai. Ginklų laikymui taikomi griežti reikalavimai: būtina licencija ir psichologinė patikra, ginklai turi būti laikomi seife, o šaudmenys – atskirai. Nepaisant didelio ginklų kiekio, smurtinių nusikaltimų su šaunamaisiais ginklais lygis Suomijoje yra vienas žemiausių Europoje, nes ginklų laikymas siejamas su didele atsakomybe.
Kita Europos šalis Šveicarija turi ilgametę tradiciją jungti visuotinę karo tarnybą su šaunamųjų ginklų laikymu namuose. Net 25 proc. namų ūkių namie turi ginklus, o apie 11 proc. kariuomenės rezervistų tarnybai skirtus ginklus laiko taip pat namuose. Po privalomos karinės tarnybos ir po bazinio pasirengimo kurso kariai grįžta į civilį gyvenimą, bet lieka kariuomenės rezerve. Šiems rezervistams yra leidžiama namuose laikyti jų tarnybos metu išduotus šautuvus — tai dalis Šveicarijos nacionalinės gynybos strategijos.
Lietuvoje pokyčiai jau prasidėjo
Izraelis, Suomija, Šveicarija ir daug kitų demokratinių valstybių demonstruoja vieną bendrą principą: ginklų turėjimas gali būti suderinamas su saugumu, tačiau visur egzistuoja griežtas reguliavimas, privalomi šaudymo ir saugaus elgesio su ginklu mokymai, registracija ir toleruojama kultūra, kuri pabrėžia atsakomybę.
Lietuvoje po truputį keičiasi požiūris į civilinį ginklų laikymą namuose. Vis dažniau kalbama apie tai, kad atsakingas ir apmokytas pilietis gali būti valstybės atrama, o ne grėsmė. Didžiausias dėmesys skiriamas trims grupėms: šauliams, medžiotojams ir kario savanorio ar aktyviojo rezervo kariams. Būtent jiems atsirado galimybė laikyti ir kai kuriuos A kategorijos ginklus – tai automatiniai arba karinio tipo šaunamieji ginklai, iki tol griežtai drausti civilinėje apyvartoje.
Leidimai tokiems ginklams išduodami ne visam laikui – pirmą kartą jie galioja 2 metus, vėliau pratęsiami kas 5 metus, po naujų patikrų ir vertinimų. Taip siekiama išlaikyti griežtą kontrolę, bet kartu pasitikėti tais, kurie ginklu naudojasi valstybės ar gynybos tikslais. Be to, atnaujinti reikalavimai ginklų laikymo sąlygoms namuose. Ginklai ir šaudmenys turi būti laikomi tik tinkamose, saugiose patalpose – praktiškai tai reiškia seifus arba užrakinamas spintas, atskirai nuo šaudmenų. Policija turi teisę tikrinti, ar sąlygos atitinka nustatytus reikalavimus. Šaunamuosius ginklus pilnamečiams asmenims galima įsigyti ir savigynos tikslams.
Sudėtinga geopolitinė padėtis regione reikalauja stiprinti pilietinį pasirengimą, į kurį įeina ir gebėjimas naudotis ginklu. Šveicarija, Suomija, Izraelis – trys šalys, kuriose piliečiai turi teisę laikyti ginklus namuose, bet tuo pat metu šios šalys pasižymi labai žemu nusikalstamumu. Lietuva bando eiti tuo pačiu keliu – skatindama visuotinį piliečių pasirengimą gynybai.
Šiuo metu yra apie 100 tūkstančių legalių ginklų savininkų, daugiausia – medžiotojai, sportinio šaudymo entuziastai ir asmenys turintys ginklus savigynai. Skaičius auga, bet kartu auga ir saugumo reikalavimai: kiekvienas ginklo savininkas turi būti patikimas, privalo praeiti sveikatos bei psichologinį vertinimą, išklausyti kursus.
