Po 35 metų labai aišku, kad istorija nesibaigė, o tik kartojasi. Diktatoriai ir agresoriai visame pasaulyje elgiasi lygiai taip pat. Naikinantis Rusijos karas Ukrainoje, naujas Irano – Izraelio konfliktas, neramumai Indijos ir Pakistano pasienyje, pratybos „Zapad“, Kinijos ir Šiaurės Korėjos grasinimai kaimynams, visa tai verčia investuoti į gynybą ir būti budriems.
„Zapad“ pratybos NATO neišgąsdins
Daug kalbama apie šių metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais vyksiančias Rusijos-Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2025“. Rusija jomis siekia parodyti, kad nepaisant išsekimo Ukrainoje, ji vis dar tvirta ir galinga. Kiek tos galios liko, bus galima aptarti po pratybų. Šiuolaikiniame pasaulyje su neįtikėtinais NATO šalių žvalgybiniais pajėgumais Rusijai nieko nuslėpti nepavyks.
NATO tos pratybos tikrai neišgąsdino. Šiuo metu Europoje įsibėgėja ne mažiau įspūdingos karinės pratybos „Defender Europe 2025“. Tai kasmetinis JAV kariuomenės Europoje vadovaujamas pratybų ciklas, skiriamas NATO ir partnerių pasirengimui veikti kartu didelio masto karinio konflikto atveju. Pratybos vyks apie 20 Europos šalių, nuo Lenkijos iki Kosovo. Dalyvaus 25 tūkst. karių, kurių tarpe žinoma bus ir Lietuvos kariai.
Tokios pratybos labai padeda sustiprinti ryšius tarp sąjungininkų, vykdomas naujos ginkluotės ir infrastruktūros testavimas, logistiniai taktiniai perkėlimai, derinama sąveika ir bendri vadovavimo bei padalinių valdymo sprendimai.
Iranas sulaukė savo lemties
Dar romėnai sakė, kas pakelia kardą, nuo kardo ir žūva.
Iranas gamino, siuntė raketas ir dronus į Rusiją, kad būtų terorizuojama Ukraina. Iraniečių visuomenė dėl to daug neišgyveno, o generolai džiaugėsi sudarę „blogio ašį“. Šiandien jau Izraelio dronai ir raketos krenta ant iraniečių galvų.
Izraelis pademonstravo naujausias technologijas karyboje. Panaudoti modernūs lėktuvai, dronai, raketos yra tų pačių standartų, kokiais yra ginkluotos NATO šalys. Ginklai, kariuomenės rūšių sąveika, žvalgyba ir karybos taktika pasirodė labai efektyvi. Žymiai mažesnis Izraelis pasirodė daug pranašesnis už Teherano režimo karinę galią, nors Teheranas ilgai ruošėsi konfliktui. Tai yra įspėjimas ir visiems NATO nedraugams, kurie turi iliuzijų, kad Vakarai yra silpni. NATO karinė galia yra nesulyginamai didesnė nei maža valstybė Izraelis.
Kuo baigsis Irano ir Izraelio konfliktas galima tik spėti, bet jeigu ajatolų režimas išliks Teherane, tai jie ir toliau kels grėsmę regiono ir pasaulio taikai.
Tikėtina, kad Irane gaminamų ir jau patobulintų dronų „Shahed“ brėžiniai pasiekė ir Pchenjaną, kuris ir toliau lieka agresijos centras Pietryčių Azijoje. Bet kada galime sulaukti neramių žinių ir iš šio regiono.
Pasitikėjimas NATO tik auga
Neramiame pasaulyje NATO organizacijos poreikis ir reikšmė labai išaugo. Jeigu anksčiau vis pasigirsdavo balsų, kad gal NATO jau nebereikalinga, tai dabar tokių abejonių nebėra.
Labai pagerėjo ir NATO vertinimas. Lietuvos narystę Aljanse palaiko net 89 proc. visuomenės. Kiek mažesni, bet visgi labai aukšti vertinimai, apie 70-80 proc., yra visame Šiaurės Baltijos regione. Net istoriškai neutraliose Šveicarijoje ir Airijoje visuomenės pritaria, kad reikia bendradarbiauti su NATO. Šveicarijoje už šalies ginkluotės suderinamumą pagal NATO standartus pritaria per 70 proc. apklaustųjų.
NATO, kaip organizacijos reikšmė, auga kartu su biudžetu. Visos šalys narės sutinka, kad reikia didinti pajėgumus ir tam skirti didesnius biudžetus. Tai labai gera žinia Lietuvai, kad organizacija yra įsipareigojusi ir esant reikalui, sąjungininkai bus šalia.
Kitoje pasaulio dalyje demokratiškos šalys Australija, Pietų Korėja, Japonija pavydžiai stebi NATO ir aktyviai svarsto kaip būtų galima sukurti kažką panašaus savo regione. Bendradarbiavimas ir buvimas vieningiems įtvirtina taiką ir atgraso diktatorius nuo smurto.
Hagos NATO viršūnių susitikimas dar labiau sustiprins NATO vienybę ir atgrasymą galimiems agresoriams nuo bandymų kėsintis į bet kurią NATO aljanso narę.
