Kaip ir mūsų valstybė, Suomija ribojasi su agresyviu kaimynu, bet sugeba auginti konkurencingą ekonomiką ir sugyventi taikiai. Ne todėl, kad kaimynas yra labai draugiškas, bet todėl, kad Suomija visada ruošiasi galimai agresijai. Ir tai yra raktas, kodėl ji yra saugi šalis.
„Trumpo pergalingo karo“ nebus
Diktatoriai visame pasaulyje visais laikais manė, kad „trumpas pergalingas karas“ yra tai, kas nukreips visuomenės dėmesį nuo visų problemų ir iškels vyriausybę bei vadą į populiarumo aukštumas. Nuo Folklandų ir Kuveito karų iki Ukrainos, visur buvo skaičiuojama, kad didi pergalė bus pasiekta greit ir be didelių nuostolių.
Suomija tokias diktatorių užmačias puikiai žino ir aiškiai deklaruoja, kad su šita šalimi to nebus. Suomiai bet kuriuo atveju priešinsis visomis išgalėmis, vieningai ir bet kokia agresija prieš šalį bus labai brangi ir pražūtinga. Nors gyventojų skaičius tėra 5,6 mln., bet šalyje įspūdingas karinis rezervas – per 870 tūkst., o artimiausiu metu turėtų dar labiau išaugti.
Suomijos karinė doktrina yra visuotinė gynyba. Apie jokią kapituliaciją jokiomis sąlygomis nėra net užuominos. Nacionalinės gynybos modelis reiškia, kad visa visuomenė ir valstybė, esant karo sąlygoms, yra įtraukiama į šalies saugumo užtikrinimą, ne tik kariniu, bet ir civiliniu bei ekonominiu lygiu. Keli pagrindiniai bruožai:
- Kiekvienas pilietis suvokiamas kaip gynybos dalyvis.
- Piliečiai mokomi ne tik karybos, bet ir kaip elgtis krizių metu (pvz., informacinės atakos, kibernetinės grėsmės).
- Glaudus bendradarbiavimas tarp kariuomenės, policijos, vidaus reikalų tarnybų, sveikatos apsaugos, žiniasklaidos, energetikos, logistikos, IT sektorių ir kt.
- Kiekviena institucija turi planus, kaip veikti tiek karo, tiek taikos metu, siekiant užtikrinti šalies saugumą.
- Nuolatinės pratybos ekstremalioms situacijoms, pasinaudojant slėptuvių infrastruktūra (Helsinkyje yra pakankamai slėptuvių visam miestui).
- Valstybė aktyviai šviečia gyventojus, kaip elgtis krizės atveju (per brošiūras, žiniasklaidą, mokymus).
- Sukaupti strateginiai rezervai (maisto, vaistų, kuro).
- Vyriausybė bendradarbiauja su verslu užtikrindama, kad kritinė infrastruktūra (energetika, ryšiai) būtų apsaugoti.
Stipri kariuomenė
Pasiruošusi pilietinė visuomenė labai remia ir gerbia šalies kariuomenę. Suomijoje veikia visuotinė karo prievolė. Vyrai privalo atlikti karinę tarnybą, o moterys gali tai daryti savanoriškai. Tarnybos trukmė priklauso nuo paskirtų pareigų: eiliniai tarnauja 165 dienas, specialių įgūdžių turintys kariai – 255 dienas, o karininkai ir seržantai – 347 dienas. Po tarnybos asmenys įtraukiami į rezervą ir jie gali būti kviečiami į mokymus bei pratybas iki 50 metų amžiaus, o karininkai ir seržantai – iki 60 metų.
Neseniai vyriausybė paskelbė ketinanti padidinti rezervistų amžiaus ribą nuo 60 iki 65 metų. Šis žingsnis leistų papildomai įtraukti apie 125 000 asmenų į karinį rezervą, padidinant bendrą rezervistų skaičių iki maždaug 1 milijono iki 2031 m.
Suomijos saugumas priklauso ir nuo bendradarbiavimo su kaimynais. Helsinkis jau nuo seno palaiko glaudžius ryšius su Estija ir Švedija, o Rusijos karas Ukrainoje ir didėjanti Kremliaus agresija bei priešprieša su Europos Sąjunga paskatino Suomiją tapti NATO nare.
Lietuva jau tarpukariu galėjo pasimokyti iš Suomijos, kuri pradėjo ruoštis agresijai iš Rytų jau nuo pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. 1920-1930 m. įrengta Mannerheimo linija ir ryžtas priešintis per 1939-1940 metų Žiemos karą leido išsaugoti valstybę. Kaip parodė istorija, Lietuva nesipriešindama 1940 m. nieko nelaimėjo. Daugybė žmonių vis tiek patyrė represijas, terorą, tremtį ir žūtį, o šalis buvo nublokšta į ekonominį atsilikimą ir visuomenės psichologinį suluošinimą ilgiems dešimtmečiams.
Kremlius Suomiją kaltina, kad ji militarizuojasi, ruošiasi karui ir kelia grėsmę Rusijai. Visa tai yra melas ir propaganda. Suomijos klestėjimas ir saugumas priklauso nuo to, kiek šalis bus susitelkusi ir pasiruošusi, kartu su NATO sąjungininkais, atgrasyti agresyvųjį kaimyną ir reikalui esant efektyviai gintis.
