Kitaip nei patyčiomis iš valstybės tarnautojų, tokio pokyčio nepavadinsi. Juos galima maskuoti „pabarstukais“, įvairiomis „pratęsiamomis garantijomis“, kalbomis apie galimas stažo korekcijas, bet reikia pripažinti – KARALIUS NUOGAS – ir didžiuotis čia nėra dėl ko.
Svarbu suprasti, kad šis „pakėlimas“ vyksta už dvejų metų laikotarpį, kuomet po valstybės tarnybos reformos pereinamuoju periodu dydis nebuvo koreguojamas. Tai nereiškia, kad atskiriems darbuotojams atlygis nekilo, kadangi po reformos, panaikinus visai Lietuvai galiojusias atlygio „šakutes“, atlygio intervalus už atitinkamas pareigybes įstaigose turėjo galimybę nustatyti vadovai, vadinasi, atsirado galimybės su mažesniu darbuotojų skaičiumi atlikti tas pačias funkcijas, galimai tarnautojams mokant daugiau.
Paguoda maža, kadangi patys darbo užmokesčio fondai yra priklausomi nuo šio, išdidžiai 0.7 proc. keliamo dydžio, kuris, kaip minėta, buvo nekoreguotas keletą metų. Todėl tai jokia forma nėra tas pokytis, kuriuo galima didžiuotis.
Nors ir pažadama ateityje atsižvelgti į infliaciją ir MMA pokyčius, tačiau dabartyje visi šie faktoriai buvo ignoruoti. Palyginimui, 2022 metais iki tol taikytas bazinis pareiginės algos dydis augo 2.25 proc., 2023 metais – 2.76 proc., vėlesniais metais pradėjo galioti aukščiau aprašytas mechanizmas.
O žvelgiant, pavyzdžiui, į MMA pokytį, prielaidų lėtesniam, nei praeityje, pareiginės algos bazinio dydžio augimui surasti sunku – 2022 metais MMA kilo nuo 642 iki 730 eurų (+14 proc.), 2023 metais iki 840 eurų (+15 proc.), 2024 metais iki 924 eurų, 2025 metais iki 1034 eurų (+11.9 proc.), panašūs tempai numatyti išlaikyti ir 2026 metais.
Na, o valstybės tarnautojui, pavyzdžiui, iki tol uždirbusiam 1156.32 eurus po mokesčių, atlygis PO DVEJŲ METŲ ūgteltų iki 1162.71 euro, tai yra mažiau kaip 6.5 euro arba 12.6 euro „ant popieriaus“.
Taip ir lieka neatsakytas klausimas, kodėl per nustatytą laikotarpį MMA augo daugiau, kaip 20 proc., o valstybės tarnautojams per tą patį laikotarpį, už kvalifikuotą darbą sugebama pridėti vos 0.7 proc., neišlaikant anksčiau taikytų kilimo proporcijų.
Pristačius 2026 m. valstybės biudžetą, darosi aišku, kad panašiai nutiks ir su kitais sektoriais, pavyzdžiui, švietimo, kur jau dabar aišku, kad nebus laikomasi praeityje prisiimtų įsipareigojimų, sveikatos, kuriame vis dar negebama priimti reikšmingus pokyčius generuojančių sprendimų, galiausiai pensijomis, kur žadėtas griausmingas proveržis dabar jau pristatomas kilimu, panašiu praėjusios kadencijos taikytam tempui.
Štai kas slepiasi po pasitikinčiu tonu, nearogantiškai, su šypsena pristatomu pokyčių šydu.
