Milijonams moterų ir mergaičių tai nėra bauginantys scenarijai, tokie kaip „kas būtų, jeigu...“. Tai joms – tikrovė. Erdvė, kadaise žadėjusi naujas galimybes ir ryšį, šiandien daugeliui virto siaubo ir nepageidaujamo dėmesio vieta. Internetas yra mūsų visuomenės atspindys, tik kartais neįtikėtinai išdidinantis jos tamsiąsias puses.
Šiandien Europai minint lapkričio 25-ąją – Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną – nepamirškime, kad ši kova jau seniai neapsiriboja namais, gatvėmis ar darbovietėmis. Ji jau persikėlusi į skaitmeninę erdvę – pasaulį, kuris tiesiogiai susijęs su tuo, kaip gyvename, dirbame ir bendraujame, tačiau itin dažnai darantis moteris pažeidžiamas.
Smurtas internete nebėra retenybė. Iš įvairių tyrimų rezultatų matyti, kad beveik pusė moterų yra patyrusios vienokią ar kitokią skaitmeninę prievartos formą – nuo persekiojimo ir priekabiavimo iki intymių vaizdų dalijimosi be jų sutikimo. Už kiekvieno skaičiaus slypi asmeninė istorija. Paauglė, priversta mesti mokyklą. Užtildyta žurnalistė. Mama, ištrynusi socialinius tinklus, kad vėl pasijaustų saugi. Taigi, smurtas, nors ir per ekraną, vis tiek žeidžia, izoliuoja ir palieka randus.
Tai slogi tiesa. Mums reikia konkrečių veiksmų, o ne užuojautos. Norime, kad mūsų dukros internete jaustųsi tiek pat saugios, kiek ir gatvėje. Europos moterys, nukentėjusios ir patiriančios smurtą, siekia pokyčių. Prancūzijoje paauglių merginų pradėtas judėjimas #StopFisha atkreipia dėmesį į tai, kokia pražūtinga gali būti intymių vaizdų sklaida. Būtent jų drąsa paskatino Europą į situaciją pažvelgti rimčiau.
Tačiau vien drąsa sistemos, kuri nesugebėjo apsaugoti moterų, nesutvarkysime. Metų metus įstatymai baigdavosi ties valstybių sienomis, o smurtautojams pakakdavo spustelėti mygtuką, kad jas peržengtų. Nusikaltėliai galėjo patogiai slėptis po anonimiškumo skraiste, o technologijų bendrovės dangstytis pasiteisinimais. Stambulo konvencija padėjo pagrindą kovai su smurtu prieš moteris, tačiau nuolat augančiose skaitmeninėse platformose atsiranda vis naujų žalos formų, kurių esami įstatymai tiesiog neaprėpia.
Todėl mes, ELP frakcijoje, ėmėmės lyderystės, kad būtų parengta pirmoji ES direktyva dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje, kuri buvo priimta 2024 metais. Supratome, kad skaitmeninis smurtas nėra tik šalutinis klausimas – tai vienas didžiausių šiandienos iššūkių, susijusių su žmogaus teisėmis.
Ši Europos direktyva, įgijusi naują formą, – tai mūsų atsakas į seną neteisybę. Joje numatyta, kad intymių ar suklastotų vaizdų platinimas be sutikimo, kibernetinis persekiojimas, priekabiavimas ir neapykantos kurstymas internete būtų baudžiami visose valstybėse narėse. Ši direktyva užtikrina, kad aukos, kad ir kur jos būtų, turėtų prieigą prie apsaugos, teisingumo ir pagalbos. Ir siunčia aiškią žinutę – tai, kas neteisėta už interneto ribų, turi būti neteisėta ir internete.
Ne visas kovas pavyko laimėti. Direktyvoje neatsirado nusikaltimo – išžaginimo – apibrėžties, dėl kurios ypač atkakliai kovojo Europos Parlamentas ir ELP frakcija. Tačiau, nepaisant to, tai vis vien didelis žingsnis link Europos, kur moters saugumas nesibaigia ten, kur prasideda belaidis tinklas.
Tai galime pavadinti Europos kuriamu skaitmeniniu skydu – erdve, kurioje pagaliau įsigali teisės, taisyklės ir pagarba.
Dabar prasideda sunkesnioji dalis – kaip viziją paversti tikrove? Valstybės narės turi sparčiai įgyvendinti direktyvą – apmokyti policiją ir prokurorus, finansuoti pagalbos centrus, užtikrinti, kad žalingas turinys būtų nedelsiant pašalinamas. Technologijų bendrovės taip pat turi atlikti savo pareigą – panaudoti algoritmus ne neapykantai skleisti, o ją stabdyti. O mes visi turime moralinę atsakomybę nesidalyti žeminančiu turiniu, reaguoti, kai matome smurtą, ir mokyti savo vaikus, kad sutikimas ir pagarba neišnyksta, įsijungus bet kurį ekraną.
Prevencija, apsauga, baudžiamasis persekiojimas – trys žodžiai, apibrėžiantys Europos požiūrį. Kartu jie tampa pažadu, kad moterys ir mergaitės galės gyventi, dirbti ir kalbėti internete nekaustomos baimės.
Todėl minėdami šią lapkričio 25-ąją pasistenkime, kad tai būtų daugiau negu tik data, pažymėta kalendoriuje. Tegul ji tampa lūžio tašku – diena, kai Europos šalys vieningai ištaria: mes jus saugosime, būsime šalia ir žingsnis po žingsnio, įstatymas po įstatymo padarysime skaitmeninį pasaulį saugų visiems.
