Tereikia paprasčiausios nuotraukos su drabužiais. Vaizdas gali būti paimtas netgi iš socialinių tinklų. Pakaks kelių sekundžių, kad algoritmas ją „apnuogintų“ ir pateiktų seksualiu rakursu šimtams ar net tūkstančiams vartotojų.
Be jokio sutikimo. Be jokio perspėjimo. Be menkiausios galimybės sustabdyti vaizdo plitimą. Tai puikiai žinau, nes pati šitai patyriau – kaip ir milijonai kitų moterų. Dirbtinio intelekto robotas „Grok“ per devynias dienas sukūrė ir paskelbė 4,4 mln. vaizdų, iš kurių beveik kas antras buvo seksualizuotas moters atvaizdas. Štai koks šio reiškinio mastas.
Viena moteris neseniai prisipažino, kad pasijuto „nužmoginta ir paversta seksualiniu stereotipu“, kai „Grok“ skaitmeniniu būdu nuvilko jos drabužius. „Atrodžiau taip kaip aš... Jaučiausi, tarsi ten būčiau aš... Ir buvau lygiai taip pat įskaudinta, tarsi kažkas būtų paviešinęs tikrą nuotrauką su mano apnuogintu atvaizdu“, – pasakojo ji. Nors vaizdas ir netikras, tačiau patiriamas pažeminimas yra visiškai tikras.
Tokia auka gali tapti kiekviena. Tiek moteris, kalbanti viešai, tiek moteris, einanti atsakingas pareigas, – merė, įmonių vadovė, nevyriausybinių organizacijų lyderė. Tai – moterys, kurios yra matomos ir reiškia savo nuomonę. Apskritai bet kuri moteris gali tapti taikiniu, nes technologijos nesukūrė neapykantos – jos tik išmoko ją automatizuoti.
Tai nėra vien šalutinis naujųjų technologijų poveikis. Tai – seksualinis išnaudojimas, šantažas ir smurtas prieš moteris. Vieni tai vadina skaitmeniniu išžaginimu. Jei šis žodis kelia diskomfortą – būtent toks ir yra čia jo tikslas. Žmogaus orumas gali būti sutryptas net neprisilietus prie kūno.
Žala nesibaigia vien vaizdu. Kai kurios moterys, tai patyrusios, nutyla, atsitraukia, kitos pradeda dvejoti prieš publikuodamos savo nuomonę, pasisakydamos ar kandidatuodamos į atsakingas pareigas. Jaunos merginos anksti sužino, kad matomumas gali virsti prakeiksmu. Kada baimė gali išstumti moteris iš viešosios erdvės, visuomenė ne tik susvyruoja – ji ima aižėti. Tūkstančiai moterų kasmet palieka socialines platformas ar atsisako lyderystės pozicijų dėl priekabiavimo. Taip nutildomi ne tik pavieniai balsai – bendruomenė netenka skirtingų požiūrių ir potencialių lyderių.
Ir tai ne dirbtinio intelekto kaltė. Toks pasiteisinimas būtų patogus, bet neteisingas. Algoritmai neveikia patys savaime. Platformos iš to uždirba didžiulius pinigus. Skelbiama, kad „Grok“ 2025 m. trečiąjį ketvirtį uždirbo 88 mln. JAV dolerių, o šiemet iš prenumeratų ir naujų modelių gali uždirbti beveik 300 mln. JAV dolerių – tai tik dar labiau paremtų šį piktnaudžiavimo ratą. Smurtas plinta, nes apsaugos priemonės yra silpnos, reakcija – lėta, o atsakomybė nuolat permetama nuo vienų kitiems. Europa yra priėmusi su skaitmenizacija susijusius reglamentus, bet jei jie nėra įgyvendinami, tuomet tai tėra fasadas. Kadangi leidome sistemoms judėti į priekį greičiau nei teisingumas, kainą už tai moka moterys.
Net pačiose „xAI“ taisyklėse nurodoma, kad be sutikimo negalima vaizduoti žmonių „pornografiniu būdu“. Vis dėlto tokie vaizdai plinta jau ne vieną mėnesį. Ekspertai pabrėžia, kad jei platformos iš tikrųjų norėtų, jos sustabdytų šį piktnaudžiavimą. Problema – ne taisyklių trūkumas. Problema – jų neįgyvendinimas.
Europa nėra bejėgė – nebent pati taip nuspręstų. Turime Skaitmeninių paslaugų aktą, Dirbtinio intelekto aktą ir kitus teisės aktus, įskaitant neseniai priimtą ES direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris. Žinome, kad sintetinės vaizdo klastotės (angl. deepfake) technologijos plinta sparčiai. Žinome, kad seksualinis išnaudojimas internete auga, ypač pažeidžiami yra vaikai. Platformos nėra vien tik stebėtojos – jos formuoja skaitmeninę erdvę ir iš jos pelnosi. Iškart, kai tik pasirodo neteisėtas turinys, jos privalo imtis veiksmų – tai turi būti ne pasirinkimas, o pareiga.
Kurti ar platinti intymius vaizdus be asmens sutikimo, įskaitant dirbtinio intelekto sugeneruotas seksualias sintetines vaizdo klastotes (angl. deepfake), jau dabar yra neteisėta. Tad klausimas – ne ar įstatymas egzistuoja, o ar mes jo laikomės?
Dažniausiai veiksmų imamasi tik po viešo pasipiktinimo bangos. Turinys pašalinamas jau padarius žalą. Tačiau ištrynus nuotrauką, deja, neištrinamas patirtas pažeminimas, nesugrąžinamas saugumas ir nepanaikinama baimė. Prevencija turi eiti spartesniu žingsniu nei žala, užkirsti kelią, o ne tuomet, kai jau įvyko, kai – per vėlu.
Tarptautinė moters diena – Kovo 8-oji – verčia stabtelti ir pažvelgti šiai realybei į akis. Jei moterų teisės baigiasi ties skaitmenino pasaulio riba, lygybė tampa sąlyginė. Jei sutikimas gali būti derinamas internete, vadinasi, gali būti derinamas ir orumas. Moterų teisės neišnyksta vien todėl, kad smurtautojai pasitelkia naująsias technologijas.
Turime rinktis. Galime reikalauti, kad neteisėta sintetinės vaizdo klastotės (angl. deepfake) sugeneruota medžiaga būtų šalinama nedelsiant, o jas platinančios platformos susidurtų su realiomis pasekmėmis. Arba galime susitaikyti, kad skaitmeninėje ateityje moterų kūnai bus traktuojami kaip „šalutinė žala“.
Taigi, arba Europa imsis lyderystės ir pradės ginti žmogaus orumą, arba teks tyliai taikytis su sistema, kuri minta pažeminimu.
Su tokia ateitimi negalime sutikti.
Neutralumas nebėra pasirinkimas. Kai veiksmai atidėliojami, laimi smurtautojai. Kai platformos delsia, žala vis auga. Kai nusisukame, smurtas tampa norma. Šią Tarptautinę moters dieną Europa turi pasirinkti drąsą, o ne patogumą. Tad imkimės veiksmų dabar pat!
