Tokiu būdu EK vadovas dar kartą priminė, jog privalome visiškai uždaryti IAE iki 2009 metų pabaigos.
Nors Spalio 12 dieną kartu su Seimo rinkimais turėtų įvykti ir patariamasis referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, vargu ar jis ką nors pakeis. Referendumo rezultatus galima nuspėti – pagal apklausas dauguma Lietuvos gyventojų norėtų, kad IAE dar nebūtų uždaryta, tačiau nereikia pamiršti, kad dar ankščiau, balsavę referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą, mes jau faktiškai pasisakėm už Ignalinos atominės elektrinės uždarymą 2009 metais (viena iš stojimo sutarties sąlygų). Būtent apie tai mums nuolatos primena Europos Komisija.
Tiesą pasakius, neatsimenu, kad nuo to momento, kai politikų galvose gimė mintis visgi bandyti atitolinti IAE uždarymo datą, mes nors kartą išgirstume iš Europos ką nors, kas būtų panašu į pritarimą. Stodami į ES patys nesugebėjome tinkamai apginti savo interesų ir būtų kvaila dabar tikėtis pasiekti „revanšą“. Šiuo atveju labiau protingu atrodo sprendimas statyti naują atominę elektrinę. Deja, ir čia ne viskas gerai – pirmas naujos elektrinės reaktorius bus pastatytas ne ankščiau 2016 – 2018 metų, o IAE neteksime jau kitąmet. Be to, „Leo LT“ projektas jau spėjo paskęsti skandaluose, kurių ateityje gali būti dar daugiau.
Dabar ne taip svarbu aiškintis, kas kaltas dėl to, jog netenkame Ignalinos atominės elektrinės, o kartu ir jos teikiamų privalumų. Tenka pripažinti, jog uždarome IAE pačiu netinkamiausiu metu – kai energetinis saugumas tampa tokiu pat svarbiu, kaip ir karinis saugumas. Kartu išmokstame ir svarbią europinę pamoką, jog sutarčių reikia laikytis, net jeigu šios sutartys mums nėra naudingos. Tai gali būti skaudi pamoka, bet gal ji išmokys valdžios atstovus ateityje atidžiau analizuoti ir prognozuoti susitarimų pasekmes.
