Nuo 2009 m. žemdirbiai buvo palaipsniui integruojami į nacionalinę mokestinę sistemą. Tuo sudėtingu laikotarpiu, dirbdamas žemės ūkio ministru, iš arti mačiau ūkininkų nerimą ir lūkesčius. Per pastaruosius 15 metų mokestiniai sprendimai žemės ūkiui keitėsi nežymiai, tačiau iki šiol taip ir nebuvo priimtas subalansuotas, ilgalaikis sprendimas. Viliuosi, kad šįkart bus atsižvelgta į žemdirbių bendruomenės konstruktyvius siūlymus.
GPM pakeitimai – smūgis profesionaliems ūkiams
Iš esmės pritariu Lietuvos ūkininkų sąjungos gegužės 16 d. Seimui pateiktoms pastaboms ir siūlymams, kad mokesčių pakeitimai negali įtakoti skirtingos juridinės formos žemės ūkio veikla užsiimančių ir vienodas pajamas gaunančių ūkio subjektų absoliučiai skirtingo pajamų (pelno) apmokestinimo ir dėl to susidarančių nevienodų konkurencinių sąlygų.
Ūkininkams, po Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo, GPM negali didėti neproporcingai kitų verslo subjektų mokamų ir būsimų mokesčių atžvilgiu. Visiškai nepriimtina, kad daliai ūkininkų GPM gali padidėti daugiau nei 100 proc.
Keičiant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą būtina kompleksiškai peržiūrėti ir Valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčius ūkininkams, kad mokamų mokesčių progresyvumas nestabdytų mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių ūkininkų galimybių vienodai konkuruoti rinkoje su didesnes pajamas gaunančiais ūkiais, nes ir mažesni ūkiai pagal gaunamas pajamas privalo turėti vienodas galimybes investuoti į gamybos plėtrą ir tvarumą bei produkcijos pridėtinės vertės didinimą.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, nuo 2026 m. numatoma taikyti šiuos tarifus:
20 proc. – pajamoms iki 36 VDU (82,9 tūkst. Eur),
25 proc. – nuo 36 iki 60 VDU (nuo 82,9 tūkst. Eur iki 138,2 tūkst. Eur),
32 proc. – pajamoms virš 60 VDU (virš 138,2 tūkst. Eur).
Tokie padidinti tarifai ypač neigiamai paveiktų apie tūkstantį profesionaliai veiklą vykdančių ūkių, kurie, siekdami sumažinti mokestinę naštą, svarsto keisti ūkio teisinį statusą – iš fizinio į juridinio asmens.
Siūlome subalansuotą sprendimą
Pažymėtina, kad Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai palaiko Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) siūlymą užtikrinti, kad skirtingos teisinės formos, tačiau vienodas pajamas gaunantys ūkio subjektai, nebūtų skirtingai apmokestinami. Tai esminis žingsnis siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos.
Atsižvelgdami į visas aplinkybes, kartu su KRK nariais pasiūlėme papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu. Pagal jį ūkininkų, vykdančių žemės ūkio veiklą, metinės pajamos iki 60 VDU būtų apmokestinamos 15 proc. dydžio GPM tarifu su pajamų kreditu, o viršijančioji metinių pajamų dalis – 20 proc. GPM tarifu. Tai padėtų išlaikyti dabartinės mokestinės sistemos tęstinumą mažesniems ūkiams ir tuo pat metu užtikrintų didesnį mokestinį indėlį iš stambių ūkių.
Mokestinė sistema turi būti vertinama kompleksiškai
Mokesčių reforma negali apsiriboti tik GPM pakeitimais. Atsižvelgiant į tai, kartu su KRK nariais taip pat pasiūlėme peržiūrėti Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų sistemą. Progresyvus apmokestinimas neturi stabdyti mažesnių ūkių galimybių plėtrai, investicijoms ir konkurencijai su stambiais ūkiais.
Žemės ūkis – strateginis sektorius, o ne eksperimentų laukas
Lietuvos žemės ūkio taryba pabrėžia, kad žemės ūkis Vyriausybės programoje yra pripažintas strategiškai svarbiu sektoriumi nacionaliniam saugumui. Tačiau jam reali parama apsiribojo tik programinėmis deklaracijomis. Užuot užtikrinusi stabilumą, Vyriausybė siūlo drakonišką mokestinį spaudimą, kuris gali priversti ūkininkus keisti teisinį statusą, prarandant ilgai puoselėtą ūkininko tapatybę.
Taryba siūlo žemės ūkio sektoriui taikyti išimtines mokestines nuostatas, kaip tai daroma daugumoje ES šalių. Be to, siūloma peržiūrėti „Sodros“ įmokų lubas, nes Lietuva šioje srityje pirmauja visoje ES, o tai kenkia ūkininkų konkurencingumui.
Siūlomi pokyčiai – tik tiems, kurie viršija 45 tūkst. eurų gaunamų pajamų ribą.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų projekte numatyta, kad ūkininkai, kurių pajamos viršija 45 tūkst. eurų (t. y. PVM mokėtojo registracijos riba), galėtų mokėti pelno mokestį, gauti ūkio pelno dalį ar darbo pajamas, mokėti VSD nuo 50 proc. šių pajamų – nekeičiant ūkininko kaip fizinio asmens statuso. Tokie pakeitimai leistų stambesniems ūkiams taikyti lankstesnę ir panašią apmokestinimo sistemą kaip kitoms individualios veiklos formoms.
Mažesni ūkiai liktų dabartinėje sistemoje, nes jų gebėjimai administruoti sudėtingesnę buhalterinę apskaitą yra riboti.
Ekspertinio vertinimo svarba
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija pareikalavo atlikti Seime įregistruotų mokestinių įstatymų pakeitimų ekspertinį vertinimą. Deja, iki šiol Finansų ministerija pateikė tik fiskalinį poveikį, neįvertindama ekonominių ir socialinių pasekmių sektoriui.
Ši mokestinė reforma turi būti grindžiama ne skubotais sprendimais, o sisteminiu požiūriu, kuris atlieptų žemės ūkio specifiką, socialinę atsakomybę ir konkurencingumą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Negalime leisti, kad visos eilės kartų puoselėtas garbingas ūkininko vardas ir jo pašaukimas taptų istorinės praeities reliktu.
