Sekite 15min Google
Ir čia prasideda paradoksas. Pagal gyventojų pajamas ir užimtumo rodiklius Neringa yra tarp pačių stipriausių Lietuvos savivaldybių. Tačiau iš jos gyventojų sumokamo GPM savivaldybei tenkanti dalis yra mažiausia Lietuvoje.
Vilnius gauna 65,82 proc., Kaunas – 84,8 proc., Palanga – 98,9 proc., o daugumai šalies savivaldybių tenka visa – 100 proc. – nustatyta GPM dalis. Deja, Neringai – tik 30,74 proc.
Pinigais tai atrodo taip. Pagal Finansų ministerijos prognozę 2026 metais Neringos biudžetui tenka apie 13,8 mln. eurų GPM, o į valstybės iždą iš tos pačios Neringos gyventojų mokesčių bazės iškeliauja apie 31 mln. eurų per metus. Neringoje gyvena vos 0,15 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau ji suneša daugiau nei 5 proc. visų savivaldybių į iždą pervedamų GPM sumų.
Todėl natūraliai kyla klausimas: ar sistema tikrai teisingai įvertina vietą, kurioje gyvenimas ir viešosios paslaugos kainuoja gerokai brangiau nei daugelyje kitų Lietuvos savivaldybių?
Formulė mato pajamas. Bet ar mato Neringą?
GPM tarp savivaldybių paskirstomas pagal išlyginimo mechanizmą.
Jo principas suprantamas ir reikalingas: finansiškai stipresnės savivaldybės prisideda prie silpnesnių, kad žmogus panašaus lygio viešąsias paslaugas galėtų gauti nepriklausomai nuo to, ar gyvena Vilniuje, Neringoje, ar mažame Lietuvos rajone.
Solidarumas nėra problema. Problema atsiranda tada, kai formulė puikiai mato pajamas, bet kur kas prasčiau – realias išlaidas ir geografines aplinkybes.
Tai matyti ir pačioje formulėje. Rodiklyje, kuriuo vertinami savivaldybių išlaidų skirtumai, kurorto teritorija sveria vos 4 proc. O tai, kad savivaldybė pasiekiama tik keltu ir visa yra nacionalinio parko teritorijoje, – nulį.
O Neringos atveju geografija nėra smulkmena. Ji lemia kone viską.
Keltas čia nėra pramoga
Neringa yra vienintelė Lietuvos savivaldybė, kuri neturi įprasto sausumos susisiekimo su likusia šalies dalimi.
Norite patekti į Neringą? Keltas. Reikia atvežti statybinių medžiagų? Keltas. Prekes parduotuvei? Keltas. Techniką? Keltas. Išvežti atliekas? Vėl logistika per marias.
Tai, kas kitame mieste nuvažiuoja tiesiog keliu, Neringoje turi įveikti papildomą transporto grandį. Ir už ją kažkas sumoka. Galų gale tai pajunta visi – verslas, gyventojas ir savivaldybės biudžetas. Neringoje geografija turi savo kainą.
Saugome ne tik sau
Yra ir antras labai svarbus dalykas. Praktiškai visa Neringos teritorija yra ypač saugoma. Kuršių nerija – nacionalinis parkas ir UNESCO pasaulio paveldo vietovė.
Tai didžiulis Lietuvos turtas ir pasididžiavimas. Tačiau kartu tai reiškia labai aiškius apribojimus.
Eilinė savivaldybė gali planuoti naujus gyvenamuosius kvartalus, pramonės ar komercines teritorijas, plėsti ekonominę bazę ir taip auginti pajamas. Neringos galimybės visiškai kitokios.
Čia negali tiesiog nuspręsti: turime laisvą teritoriją – pastatykime naują kvartalą ar verslo parką.
Ir gerai, kad negalime. Kuršių neriją privalome saugoti. Tačiau tuomet valstybė turėtų pripažinti ir kitą šios lygties pusę: Neringa saugo nacionalinės reikšmės vertybę visos Lietuvos vardu, o tokios pareigos taip pat kainuoja.
Maža savivaldybė, bet ne mažos išlaidos
Neringoje gyvena apie 5,4 tūkst. registruotų gyventojų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti: mažai žmonių – mažai problemų ir mažos išlaidos.
Realybė yra priešinga. Gyventojai išsibarstę per Nidą, Preilą, Pervalką ir Juodkrantę – beveik 50 kilometrų ilgio teritorijoje.
Visur reikia kelių. Vandentiekio. Nuotekų sistemų. Atliekų surinkimo. Viešųjų erdvių. Švietimo, socialinių, kultūros ir kitų paslaugų.
Negali pasakyti Pervalkos gyventojui: jūsų per mažai, todėl infrastruktūros čia nebus. Savivaldybė privalo funkcionuoti visa.
Dideliuose miestuose veikia masto ekonomija – viena infrastruktūra aptarnauja dešimtis ar šimtus tūkstančių žmonių. Neringoje tos prabangos nėra.
O vasarą Neringa staiga tampa visai nebe maža
Yra dar viena detalė, kurią verta prisiminti kiekvienam, bent kartą vasarą važiavusiam į Nidą ar Juodkrantę. Neringos infrastruktūra tarnauja ne tik jos nuolatiniams gyventojams.
Vasarą čia atvyksta milžiniškas poilsiautojų srautas. Jiems reikia kelių, automobilių stovėjimo vietų, paplūdimių infrastruktūros, tualetų, atliekų tvarkymo, gelbėtojų, viešosios tvarkos ir švaros.
Vien Neringos pirminės sveikatos priežiūros centre vasarą pacientų būna apie dešimt kartų daugiau. Paslaugas tenka išlaikyti sezono srautui, o ne keliems tūkstančiams nuolatinių gyventojų.
Savivaldybė realiai aptarnauja gerokai daugiau žmonių, nei rodo gyventojų registro skaičius. Tačiau skaičiuojant finansinius rodiklius pirmiausia matomi nuolatiniai gyventojai. Štai čia ir atsiranda esminis disbalansas.
Pabandykime Neringos išskirtinumą išmatuoti
Keltų logistika. Saugomos teritorijos. Išskaidytos gyvenvietės. Didesnė paslaugų savikaina. Nutolusios svarbiausios paslaugos. Milžiniškas sezoninis žmonių srautas.
Visa tai galima pabandyti sujungti į vieną iliustratyvų rodiklį – geografinės atskirties koeficientą.
Tai nėra oficiali valstybės formulė ir jos tokia nevadinu. Tai bandymas skaičiais parodyti tai, ką Neringos žmogus mato kiekvieną dieną.
Priklausomai nuo to, kokius svorius suteiktume atskiriems veiksniams, toks vertinimas rodytų maždaug 50–80 proc. didesnę Neringos viešųjų funkcijų ir geografinių apribojimų naštą, palyginti su vidutine savivaldybe.
Pagal tokį modelį Neringai tenkanti pagrįsta GPM dalis būtų maždaug 47–56 procentai. Kitaip tariant – apie pusę.
Todėl siūlymas yra labai konkretus: Neringos savivaldybei turėtų būti paliekama ne mažiau kaip 50 proc. jos gyventojams priskiriamos GPM dalies.
Tai būtų maždaug 19 procentinių punktų daugiau nei dabar – nuo 30,74 iki 50 procentų.
Kiek tai kainuotų?
Neringai skirtumas būtų didžiulis – apie 8,6 mln. eurų daugiau kasmet. Tai beveik trečdaliu didesnės biudžeto pajamos (2026 m. jos planuojamos 28,2 mln. eurų). O juk jau šiemet Neringa 5,5 mln. eurų savo išlaidų dengia iš atsargų, nes einamųjų pajamų neužtenka.
Valstybei tai būtų 8,6 mln. iš 21,1 mlrd. eurų biudžeto pajamų – vos 0,04 proc. Tokią sumą valstybės biudžetas surenka maždaug per tris su puse valandos.
O jei valstybė norėtų, kad šią sumą padengtų kitos savivaldybės? Paskaičiavau griežčiausią variantą – kad mokėtų tik tos 52 savivaldybės, kurios pačios nėra donorės. Kiekviena jų netektų vidutiniškai 0,4 proc. savo GPM pajamų. Neringai tas pats sprendimas reikštų 63 proc. didesnes GPM pajamas. Kitiems – mažiau nei pusę procento. Neringai – lūžis.
Ir dar vienas svarbus dalykas: net gaudama 50 proc., Neringa ir toliau atiduotų apie 22,4 mln. eurų per metus – ir vis tiek liktų savivaldybe, kuriai paliekama mažiausia GPM dalis Lietuvoje.
Tai ne dovana Neringai – tai formulės klaidos taisymas
Neringai nereikia privilegijos. Nereikia ir naikinti solidarumo tarp Lietuvos savivaldybių.
Reikia, kad finansavimo formulė matytų ne tik vieną skaičių – pajamas vienam gyventojui. Ji turi matyti ir tai, kiek kainuoja savivaldybėje užtikrinti normalų gyvenimą.
Neringa yra vieta, kur beveik kiekviena viešoji investicija sudėtingesnė dėl logistikos, teritorijos apsaugos ir išskirtinės geografijos. Todėl būtų logiška savivaldybių finansavimo sistemoje numatyti geografinių kaštų kriterijų arba tam tikras „grindis“, kurios neleistų išskirtinių aplinkybių savivaldybei palikti neproporcingai mažos GPM dalies.
Tokia taisyklė – kad nė viena savivaldybė nepasiliktų mažiau nei pusės savo gyventojų sumokamo GPM – šiandien paliestų tik Neringą: kitų mažiausia dalis yra beveik 66 proc. Tai ne precedentas visiems, o vienos išimties ištaisymas.
Tam reikėtų valstybės sprendimų: Seimo ir Finansų ministerijos pakeitimų savivaldybių pajamų nustatymo sistemoje. Bet diskusiją pradėti turime Neringoje. Nes čia geriausiai matome, ką reiškia dabartinė formulė. Ir ji jau prasidėjo. Spalio 2 d. šiuos skaičius pristačiau Neringoje viešėjusiai Seimo Neringos bičiulių grupei.
Artimiausia proga – jau šį rudenį, kai Seimas svarstys 2027 metų valstybės biudžetą.
Neringos žmonių sumokėti mokesčiai reikalingi Neringos keliams, krantinėms, mokykloms, gyvenvietėms, viešosioms paslaugoms ir unikaliai gamtai išsaugoti.
Neringa neprašo būti svarbesnė už kitus. Ji prašo vieno – kad valstybės finansavimo formulė pagaliau pamatytų ne tik jos gyventojų pajamas, bet ir pačią Neringą.
