 |
2011 m. IV ketvirčio duomenimis, vidutinis moterų darbo užmokestis Lietuvoje buvo beveik 13 proc. mažesnis nei vyrų ir siekė 1576 Lt/mėn. Džiugina tai, jog šis nuošimtis yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus. Kita vertus, atotrūkis nuo vyrų yra vis dar ryškus – tam, kad moterų metinės pajamos prilygtų vidutiniam metiniam vyrų uždarbiui, joms tektų dirbti 38 dienomis ilgiau.
Kas lemia, jog aukštojo mokslo diplomus kišenėje turinčios ir profesine kompetencija vyrams nenusileidžiančios lietuvės pagal darbo užmokestį yra priverstos vytis kolegas? Jei manote, kad finansinės nelygybės priežastis – vyrų sąmokslas, prašovėte pro šalį. Priežastys, lemiančios darbo užmokesčio skirtumų dydį ir susiformavimą, yra labai įvairios. Štai kelios jų: moterų užimtumo tradicijos, pasekmės, padarius pertrauką karjeroje ar dirbant dalį dienos, susiformavęs požiūris į vienas ar kitas profesijas.
Pavyzdžiui, Lietuvoje mokytojo profesiją dažniau renkasi moterys, o Didžiojoje Britanijoje mokytojais dirbančių vyrų ir moterų skaičius skiriasi nežymiai. Nevienodi darbo užmiesčiai susiformuoja ir dėl šeimyninių įsipareigojimų. Taip jau susiklostė, kad tiek dėl motinystės atostogų, tiek dėl susirgusių atžalų moterų darbo stažas yra pertraukiamas, jos dirba mažiau valandų, o tai turi dvejopos įtakos darbo užmokesčiui.
Pirma, išankstinės nuostatos gali nulemti darbdavio sprendimą dėl didesnės atsakomybės pareigų suteikimo. Antra, su pertraukomis vykdoma darbo veikla gali sukelti keblumų moteriai sparčiau kopti karjeros laiptais.
Lietuvoje mokytojo profesiją dažniau renkasi moterys, o Didžiojoje Britanijoje mokytojais dirbančių vyrų ir moterų skaičius skiriasi nežymiai.
Tai, jog kas mėnesį vyrai ir moterys papildo savo pinigines skirtingomis sumomis, lemia ir pati darbo specifika. Dėl interesų ar fizinių galimybių kai kurios veiklos, pavyzdžiui, statyba, yra labiau priimtinos vyrams nei moterims. Tai lemia nedidelį užimtų moterų skaičių tose šakose ir ryškų darbo užmokesčio skirtumą tarp lyčių. Tarkime, jei naftos perdirbimo gamykloje dirba keturios moterys, užimančios biurų administratorių pozicijas, nieko nuostabaus, jog vidutinis jų darbo užmokestis šioje srityje yra kuklesnis nei vyrų.
Visgi yra darbo sričių, kuriose moterys nenusileidžia vyrams. 2011 m. III ketvirtį moterys uždirbo ne mažiau nei vyrai privalomojo socialinio draudimo, vandens surinkimo, valdymo ir tiekimo, transporto ir sandėliavimo bei bendrojo vidurinio ugdymo srityse. Tuo tarpu didžiausios lyčių užmokesčio žirklės užfiksuotos piniginio tarpininkavimo, finansinėje ir draudimo, farmacinių preparatų gamybos srityse.
Vyrai gaunamą solidesnį vidutinį darbo užmokestį galėtų apginti tvirtindami, jog darbinei veiklai skiria daugiau laiko nei moterys. Iš tiesų nuo 2000 m., kuomet pradėta rinkti statistika, užfiksuota, jog vyrai per savaitę vidutiniškai dirba daugiau valandų nei moterys. Taip pat jie labiau linkę plušėti viršvalandžius.
Moterys, skirtingai nei vyrai, labiau linkusios dirbti nepilną darbo dieną. 2011 m. III ketvirčio duomenimis, tokių dailiosios lyties atstovių buvo daugiau kaip 70 tūkst. Tuo tarpu nepilną darbo dieną dirbančių vyrų užfiksuota beveik perpus mažiau.
Pažvelgę į vyrų ir moterų darbo užmokesčio dinamiką pamatysime, jog iki 2007 m. jis kito panašiais tempais. Ekonominio pakilimo vyrų atlygis didėjo sparčiau ir atotrūkis išaugo, tačiau prasidėjus ekonominei recesijai jis ėmė mažėti. Nuo 2008-ųjų per trejus metus vyrų vidutinis darbo užmokestis sumažėjo daugiau nei 7 proc., o moterų atlygio pokytis nesiekė ir pusantro procento. Tokius pokyčius didele dalimi lėmė užimtųjų persiskirstymas skirtinguose veiklos sektoriuose. Krizės metu labiausiai nukentėjo daugiausia vyrų įdarbinusios sritys: statyba, transportas, kasyba ir karjerų eksploatavimas. Tuo tarpu moterų ekonominis vaidmuo daugelyje namų ūkių išaugo. Ne vienoje šeimoje būtent jų darbas tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu.
Šiuo metu didesnė moterų integracija į darbo rinką skatinama tokiomis priemonėmis kaip nauja motinystės mokėjimo pašalpų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Nepaisant to, panašu, jog ekonomikai atsitiesiant darbo užmokesčio skirtumas gali vėl paryškėti. Norisi tikėti, kad tai lems objektyvios ekonominės aplinkybės, ne lytis.
