Deja, tai labai primena atvejį, kai žmogus, atėjęs atsiimti savo užsakyto paketo – šiuo atveju – kebabų, supranta, kad norėtųsi kažko sveikesnio, lengviau nuryjamo, bet užsakymas jau atliktas ir garuoja prieš akis.
Nereikia būti kariuomenės vadu ar kariškiu, kad įsitikintum, kokioje realybėje gyvename. Kai priešas siunčia dronų salves į Lenkiją ir mūsų link, Lietuvoje, tos pačios prezidentūros dėka, toliau kalbame ne apie tai, kada ir kaip geriausiai išnaudosime šviežiai skirtus 6,3 milijardo eurų šalies gynybai (pagal Europos Komisijos SAFE programą). Kalbame ne apie tai, kaip pirmieji ES įsirengsime taip reikiamą dronų sieną, diskutuojame ne apie tai, kaip ir kada perimsime geriausią Ukrainos gynybos praktiką.
Žinoma, ir šioje vietoje yra pozityvo. Vilties teikia tai, kad paties priešo veiksmų dėka Lietuvoje ir ES lieka ne vienas atkakliai teisingus darbus darantis sprendimų priėmėjas, taip pat ir Nevyriausybinės organizacijos, suprantančios, kad kiekviena prarasta diena rytoj kainuos keleriopai daugiau.
Šių metų „Zapad“ oficialiai baigėsi, realybėje tos pabaigos nematysime. Priešas ir toliau testuos Vakarų atsparumą įvairiais būdais. Beje, didelę nuostabą kelia nesusipratimas, kad Lietuvos vyriausybė formalų sprendimą, leidžiantį numušti priešų dronus mūsų padangėje, pasiūlė tik 2025 m. rugsėjo 17-ąją, ketvirtaisiais karo metais, po virtinės atakų.
Naujos socialdemokratų durstomos valdančiosios koalicijos tarnavimo laikas seniai baigėsi, bet ji mėgins veikti toliau. Taip pat – ir tų asmenų, kurie atvirai pasisakė ar veikė prieš valstybę, rankomis.
Totalios politinės suirutės sąlygomis neišvengiami darbai vis tiek turės būti atlikti. Dar nesame įsteigę patariamosios ukrainiečių kariškių ir ekspertų tarybos, kuri savo aukščiausio lygmens patirtį kovos lauke tiesiogiai perduotų mums, lietuviams, o kartu ir visiems europiečiams.
Dar negaminame, nesame pasirinkę greitos, efektyvios ir patikimos, o ne vien milijardus kainuojančios ginkluotės. Įsiklausydami į draugų Ukrainoje patarimus pasieksime daugiau. Tie, kas nori mūsų valstybę toliau laikyti įkaite, negali tapti kliuviniu įgyvendinti esminį tikslą: užtikrinti, kad mūsų valstybė ir žmonės būtų saugūs.
