Vertinant paskutinius valdžios sprendimus, atrodo, kad distancija dar labiau ilgėja ir jos įveikti nebepajėgios net Elono Musko raketos.
Pavyzdžiui, jau nuo neatmenamų laikų, kiekvienas save gerbiantis politikas būtinai pasisako apie tai, kad Lietuvai reikia aiškesnės, paprastesnės ir efektyviai administruojamos mokesčių sistemos. Tačiau, kai reikalas prieina prie sprendimų valstybės lygiu, elgiamasi radikaliai priešingai.
Kaip jūs manote, ar naujai Vyriausybės lipdytas, perlipdytas ir galų gale sulypdytas NT mokesčio fiziniams asmenims įstatymo projektas, kuriam Seimas po pateikimo pritarė, prisidės prie aiškesnės ir skaidresnės mokesčių sistemos Lietuvoje? Vienareikšmiškai ne. Jis tik dar labiau suvels ir taip supainiotą mokesčių sistemą.
Vien jau tai, kad NT galutinio mokesčio savininko turtui nustatymo procese dalyvauja ir Registrų centras, atlikdamas NT verčių skaičiavimus, ir Seimas, įstatymu nustatydamas tarifo intervalus, dalyvauja ir savivaldybės, kurioms palikta teisė spręsti dėl NT mokesčio taikymo „grindų“ pirmajam būstui bei parinkinėti konkretų mokesčio dydį 0,1- 1 procento intervale, suponuoja, kad įstatymo įgyvendinimas bus problematiškas ir chaotiškas.
Pakeliui į Seimą, staiga NT mokesčio įstatyme atsiranda vis naujų išimčių. Penkiems metams nuo NT mokesčio atleidžiami savininkai, kurių turtas buvo naudojamas žemės ūkyje. Kodėl išskiriama tik viena sritis? Ir kaip čia bus įrodinėjama, kad viename ar kitame name buvo laikomos bulvės?
Dar didesnė painiava atsiranda su žmogaus pirmojo būsto apmokestinimu. Pirmiausiai, kiekvienoje savivaldybėje NT vertė, nuo kurios bus skaičiuojamas mokestis, skirsis. Juo labiau, kad paskutiniame įstatymo projekto variante pirmam būstui yra paliktos 10 000 eurų neapmokestinamos grindys, o savivaldybės galės savo nuožiūra jas didinti.
Dar paradoksaliau yra tai, kad socialdemokratai, kurie skelbia save sunkiau gyvenančių žmonių gynėjais, juos labiau ir skriaudžia, nes antram būstui siūloma nustatyti jau 50 000 eurų neapmokestinamą ribą. Tai reiškai, kad turtingesni žmonės bus apmokestinami mažiau, nes būtent pasiturintys žmonės turi daugiau turto ir jie persiregistruodami savo gyvenamą vietą, galės pasirinkti, kuris iš jų būstų apmokestinamas mažiau.
Žmonės, kurie turi daugiau negu vieną būstą, norėdami mokėti mažesnį mokestį arba iš viso jo išvengti, ims registruotis gyvenamą vietą tame būste, kuris yra pigesnis. Bent jau dokumentuose Lietuvoje prasidės didysis kraustymasis.
Vis gi, sunku suprasti, kodėl einama tokiu sudėtingu keliu. Jeigu jau Lietuva nori gražiai atrodyti prieš tarptautines organizacijas ir įtikti ES, galėtų tiesiog nustatyti visiems universalų, minimalų NT mokesčio tarifą nuo turto vertės. Ir niekam nekiltų jokių problemų. Panašiai šiuo metu yra su Žemės mokesčiu. Šis mokestis žmonėms yra santykinai nedidelis ir žmonės jį sumoka, neieškodami būdų, kaip jo išvengti. Administravimas būtų paprastas, pigiau kainuotų ir niekam galva neskaudėtų. Kodėl taip negalima pasielgti ir su NT mokesčiu?
Valstybėje galiojančių mokesčių dydis turi atitikti realias žmogaus galimybes jį sumokėti. Jeigu siekiame, kad žmogus norėtų mokėti mokesčius valstybei ir jų nevengtų, pirmiausiai turime mažinti jų dydžius. Tuo tarpu, dabar projektuojamas NT mokestis yra žmonėms per didelis.
Kita esminė problema yra tai, kad šis mokestis socialiai ir ekonomiškai yra neteisingas. Nes siūloma apmokestinti žmonių nuosavybę, kurią įsigydami, žmonės jau sumokėjo pajamų mokesčius. Tokiu būdu, yra kuriamas žmonių dvigubas apmokestinimas.
Nereikia pamiršti ir kito svarbaus fakto. Prisidengiant dideliu ir kilniu tikslu- valstybės gynybos poreikiais, iš tiesų, dabartinė valdžia vykdo mokesčių reformą, paremtą mokesčių didinimu. Tuo pačiu žmonės yra maitinami pažadais, kad padidėjusios žmonių išlaidos, neva, bus kompensuojamos didesnėmis socialinėmis išmokomis. Kylant mokesčiams, kažkas gaus didesnes išmokas, o kažkas vos galą su galu sudurs, kad nelikti skolingam valstybei.
Kam viso to reikia? Kodėl yra kuriama pašalpų ir išlaikytinių valstybė? Kodėl žmonės neskatinami dirbti ir užsidirbti? Vietoj to, kad valdžia optimizuotų mokesčių dydį ir nustatytų mokesčius, kuriuos žmonės pajėgūs susimokėti, ji verčia žmones būti išlaikytiniais ir priklausyti nuo valdžios malonės. Tai yra pavojinga tendencija. Kas atsitiks tada, kai dėl blogesnės ekonominės situacijos valdžia nebebus pajėgi vykdyti savo prisiimtų socialinių įsipareigojimų? Deja, bet iš gerovės valstybės po truputį virstame pašalpų valstybe, kur socialinė išmoka tampa didesne vertybe, negu darbas ir atlygis.
Jeigu tikrasis tiklsas yra gynybos finansavimo didinimas, tai reikiamus pinigus galima būtų surinkti neveliant visos mokesčių sistemos ir neįvedinėjant naujų mokesčių. Tiesiog reikiamą sumą galima būtų surinkti vienu procentu padidinus pelno ar PVM mokesčius ir tai turėtų būti gynybos mokestis.
Ir pabaigai. Prie Lietuvos saugumo privalo prisidėti visi. Ne tik turto savininkai ar saldumynų mėgėjai. Kodėl prie Lietuvos gynybos stiprinimo realiai neprisideda pati valdžia, gerokai apkarpydama savo išlaidas? Kodėl visą papildomą naštą norima užkrauti žmonėms per naujus ar padidintus esamus mokesčius? Kodėl nemažinamos valdžios valdymo išlaidos? Ir toliau, kaip niekur nieko, valdiškos institucijos planuoja savo reprezentacines išlaidas, finansuoja komandiruotes, nemažina tarnautojų skaičiaus, neatsisako dalies patalpų ar automobilių. Dar daugiau, valdančioji dauguma planuoja kitais metais steigti naują Regionų ministeriją, kuriai, kas ką besakytų, tikrai reikės papildomų milijonų iš biudžeto.
