Klimato judėjimų „Fridays for Future Lietuva“ bei „Extinction Rebellion Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovė „Norstat“ rugpjūčio viduryje šiuo klausimu atliko reprezentatyvią vilniečių apklausą.
Apklausos rezultatai parodė, kad net 75 proc. sostinės gyventojų yra nepatenkinti Vilniaus savivaldybės sprendimu didinti viešojo transporto bilietų kainas.
Įdomu yra tai, kad 65,5 proc. vilniečių yra nelinkę susitaikyti su priimtu sprendimu ir pageidauja, kad viešojo transporto kainos būtų grąžintos į pradinį lygį.
Galima sakyti, kas čia tokio, juk normalu, kada žmonės piktinasi augančiomis kainomis ir nori, kad jos mažėtų, o ne didėtų. Tačiau, atidžiau panagrinėjus šį atvejį, galima įžvelgti labai konkrečias žmonių pasipiktinimo priežastis.
Remiantis viešais finansiniais duomenimis, matyti, kad net ir nebrangindamas bilietų kainų, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pastaraisiais metais veikė pelningai. 2023 m. gauta 9,7 mln. eurų, 2024 m. – 2,65 mln. eurų pelno.
Kyla pagrįstas klausimas savivaldybės vadovybei, kodėl monopolinę padėtį turinti įmonė piktnaudžiauja pervežimo kainomis ir dar giliau kiša savo ranką į vilniečių piniginę? Kodėl Vilniaus savivaldybė viešąjį miesto transportą paverčia verslu, kurio vienintelis tikslas yra siekti pelno? Juk miestiečių susisiekimas, visų pirma, yra viešoji paslauga, kurios kokybišką ir sąnaudomis, o ne pelnu, pagrįstą teikimą privalo užtikrinti vietinės savivaldos institucijos. Akivaizdu, kad nepagrįstai keldama viešojo transporto bilietų kainas, Vilniaus miesto valdžia yra susipainiojusi tarp savo atliekamų funkcijų. Dėl to kenčia miestiečiai.
Dar didesnė problema yra pasirinkta miesto valdžios strategija. Tiksliau tariant – strategijos nebuvimas. Visi turimi miesto valdžios resursai ir pastangos yra nukreipti į esamo troleibusų ir autobusų tinklo vystymą, rimtai nesvarstant alternatyvių susisiekimo priemonių įdiegimo ateityje. Galima kiek nori išleisti pinigų naujiems troleibusams, jų laidų sistemos atstatymui, moderniems autobusams įsigyti – visa tai nepakeis susiformavusių žmonių įpročių. Taip vystomas viešasis transportas neatlieps žmonių poreikių – greitai ir patogiai susisiekti.
Dėl esamos gatvių tinklo struktūros Vilniuje, urbanistinės specifikos, žmonių judėjimo srautų, nauji troleibusai ar autobusai vis tiek stovės spūstyse ir erzins keleivius dėl ilgo kelionės laiko. O dar ir išaugusios važiavimo kainos tikrai neskatins žmonių iš savo automobilių pereiti į viešojo transporto sistemą. Galima prognozuoti, kad daugėjant gyventojų skaičiui gatvėse automobilių tik daugės, o milžiniškos savivaldybės biudžeto sumos bus išleidžiamos neefektyviai, iš esmės nesukuriant patogios ir žmonių interesus atitinkančios viešojo transporto sistemos.
Situaciją kardinaliai galėtų pakeisti tik greitos, efektyviai veikiančios, tokios kaip modernaus tramvajaus linijos ar metro, viešojo transporto platformos įgyvendinimas. Deja, dabartinė Vilniaus miesto valdžia trypčioja vietoje ir tam tikra prasme taško mokesčių mokėtojų pinigus, nukreipdama juos į atgyvenusios viešojo transporto sistemos paramstymą.
Sunku suvokti, kaip Vilniaus viešojo transporto strategai nesupranta, kad kokybinį šuolį galima pasiekti ir paskatinti žmones persėsti į viešąjį transportą, tik tada, kai kelionės miesto transportu laiko atžvilgiu taps panašios trukmės, kaip ir automobiliu. Deja, su troleibusais ir autobusais, to neįmanoma pasiekti.
Vilniui yra ko pasimokyti, kad ir iš Suomijos sostinės Helsinkio. Panašu, jog suomiai jau kur kas anksčiau suprato, kad viešajame transporte svarbiausias prioritetas yra greitis, universalumas ir patikimumas. Per daugelį metų sukurta universali ir patogi keleiviams Helsinkio viešojo transporto sistema (HSL) aprėpia visą regioną – autobusai, tramvajai, metro, priemiestiniai traukiniai, keltai ir miesto dviračiai iš vienų rankų.
Visos šios transporto rūšys nekonkuruoja, o papildo viena kitą. Naudojama vieninga bilieto sistema, todėl perlipimai ir kelionės visame mieste vyksta be vargo. HSL mobilioji programa padeda patogiai susiplanuoti maršrutą – rodo keliavimo laiką, zoną, kelis transporto būdus ir net pėsčiųjų laiką.
Labai svarbus išskirtinumas yra tai, kad Helsinkio viešasis transportas veikia laiku, yra patikimas ir yra užtikrina vienodą keliavimo prieinamumą, tiek miesto viduryje, tiek priemiesčiuose.
Viešuoju transportu vaikai važiuoja į mokyklas ir būrelius, suaugusieji į darbus. Dėl labai efektyviai veikiančios susisiekimo sistemos, žmonėms net nekyla poreikis naudotis privačiais automobiliais. Jie dažniausiai pasirenkami vykti tik į tolimas keliones.
Turime tikrą sėkmės istoriją. Būtų labai gerai, jeigu Vilniaus miesto valdžia, remiantis gera patirtimi, sugebėtų sukurti savąją. Tam reikia išeiti iš tradicinio mąstymo ribų, atsispirti įvairiems esamiems interesams ir turėti toli siekiančią ambiciją. Vilniuje gyvena labai daug veržlių ir sumanių žmonių. Norisi palinkėti, kad ir miesto valdžia nuo jų neatsiliktų.
