Depozito sistema Lietuvoje iš tiesų veikia puikiai ir tai T.Tomilinas pateikia kaip argumentą, kodėl reikėtų į ją įtraukti dar daugiau pakuočių. Tačiau būtent todėl, kad depozito sistema nuo pat jos starto 2016-aisiais sklandžiai rieda pirmyn, jai į ratus nereikia kaišioti tuščių konservų skardinių.
Pagal T.Tomilino Seimo rudens sesijoje planuojamą pateikti pasiūlymą, kad depozito sistemoje dalyvautų visos alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų pakuotės, kurių talpa yra didesnė nei 1/10 litro, tačiau mažesnė nei 3 litrai, taip pat konservuotų produktų pakuotės. Depozito sistemoje dalyvautų PET, plastikinės, metalinės ir kombinuotos pakuotės.
Tokį parlamentaro siūlymą jau kritikavo Rūta Vainienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė. Jos teigimu, parduotuvės nėra šiukšlynas. Taip R.Vainienė paaiškino būsimą gausybę prekybos vietose besikaupiančios panaudotos taros, įskaitant ir tuščias konservų skardines.
Visų pirma, parlamentaras T.Tomilinas nėra teisus sakydamas, kad gamintojams dėl planuojamo pokyčio tereiks pakeisti etiketę, užklijuojant depozito ženkliuką. Nustatytas 10 centų depozitas yra skirtas motyvuoti gyventojus grąžinti panaudotą pakuotę, tačiau jis toli gražu neišlaiko visos depozito sistemos. Jis nėra tam skirtas. Depozito sistemą išlaikyti yra brangu – visų pirma reikia įsigyti taromatus, juos prižiūrėti; toliau – surinkti pakuotes, jas rūšiuoti, išvežti perdirbėjams.
Išplėtus sistemą, esama depozito infrastruktūra tikėtina, nesusitvarkytų su didesniais pakuočių kiekiais. Reikėtų plėsti infrastruktūrą, tam parduotuvėse skirti žymiai daugiau vietos, didinti pajėgumus, perplanuoti logistiką – tai reikštų sistemos brangimą ir už tai susimokėtų depozito sistemos dalyviai (tie patys produktų, gėrimų gamintojai ir importuotojai).
Tuo metu rūšiavimo konteinerius, vadinamuosius „varpelius“ išlaikyti vis tiek turėsime – privaloma surinkti visas pakuotes. Jei dalis gamintojų ir importuotojų iš konteinerinės sistemos išeitų į depozito sistemą, konteinerinės sistemos išlaikymo kaštai praktiškai nesikeistų (vis tiek reikėtų pirkti konteinerius, juos prižiūrėti, tuštinti, pakuotes perrūšiuoti). Tačiau tai reiškia, kad visus tuos kaštus pasidalintų mažesnė gamintojų dalis, būtų surenkama mažiau pakuočių – tuomet pakuočių tvarkymo įkainiai didėtų, o kadangi juos patirtų gėrimų ir maisto produktų gamintojai – greičiausiai šie kaštai galiausiai tektų ir patiems pirkėjams.
Taigi išbrangtų abi sistemos, nors rezultate – ar stiklainis taromate, ar „varpelyje“ – jo kelionės finišas yra ten pat. Europos Sąjungos užduotys įvykdomos ir dabar, tad sunku suprasti, kokią problemą sprendžiame tokia iniciatyva?
Galiausiai pakalbėkime apie tai, dėl ko atliekų surinkėjams ir perdirbėjams širdį suskaus labiausiai – jau padarytas investicijas, dėl kurių perdirbėjai turėtų iš naujo perskaičiuoti atsipirkimo laikotarpį. Keli pavyzdžiai: „Ecoservice“ šiemet atidarė modernią rūšiavimo liniją – būtent pakuotėms, surenkamoms iš konteinerių; „Ekobazė“ 2023 m. už 1,5 mln. eurų įsidiegė moderniausią Baltijos šalyse stiklo pakuotės perdirbimo įrangą – vėlgi planuotą esamiems iš rūšiavimo konteinerių surenkamiems atliekų kiekiams.
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ dar atkreipia dėmesį į šių metų pradžioje priimtą Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą, kuris įpareigoja visus atliekų sistemos dalyvius imtis daugybės pokyčių. Taigi, iššūkių šioje srityje ir taip netrūks.
Minėtame ES reglamente numatyta, kad užstato sistema taps privaloma šalims narėms, kurios per konteinerinę sistemą nesurenka nustatyto PET plastiko ir metalinių gėrimų pakuočių kiekio. Stipresnių alkoholinių gėrimų pakuotėms ir maisto produktų pakuotėms taikoma išimtis – šioms, kaip ir visai stiklinei tarai, tokio reikalavimo nėra. Lietuvoje jau esame įgyvendinę tai, kas visoms ES šalims bus privaloma nuo 2029 metų ir – netgi numatytus rodiklius viršiję.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad konteinerinė pakuočių atliekų surinkimo sistema vis tiek turės išlikti, nes ji yra privaloma ir turi būti taikoma visoms pakuočių atliekoms.
Na ir galime tik įsivaizduoti, kaip atrodytų ir kuo kvepėtų mūsų visų namai ir parduotuvės, kur būtų kaupiami sunkiai įsivaizduojami kiekiai įvairiausių pakuočių. Turime puikiai veikiančią, plačią konteinerinę pakuočių atliekų rūšiavimo sistemą, tad ar tikrai reikia iniciatyvų, kurios ją silpnintų ir išbrangintų?
