Artėjant baisiesiems rinkimams – panašių reprizų, akivaizdu, išmoko ir Lietuvos politikos veikėjai. Vieni, grąžydami rankas ištransliuoja susirinkusius savo rinkėjų skundus ir godas, kiti, stambesnio kalibro politikai, ryžtasi savo meilę elektoratui demonstruoti išskirtiniais būdais.
Štai Premjeras, lankydamasis artojų šventėje, pareiškė: „Nesvarbu, ar kaime ar mieste gyventų, lietuviui žemė yra šventa, o žemės arimas mums beveik prilygsta šventoms apeigoms, todėl galėčiau pasakyti, jog Lietuvos artojų varžybos šiandien mums svarbiau negu, pavyzdžiui, Londono olimpiada“, – kreipdamasis į varžybų dalyvius ir svečius sakė ministras pirmininkas.
Tiesiog ašarą spaudžiantys žodžiai. O kiek jautrių stygų užgavo ar turėjo užgauti Premjero vaga, kurią jis išarė pirmą kartą gyvenime. Na , tarptauninės erdvės menkinimo iš Premjero sulaukiama ne pirmą kartą – vien ko vertas Premjero pareiškimas skirtas futbolo mėgėjų bendruomenei, kad padorūs stadionai Lietuvoje bus, kai čia rungtyniauti pradės važinėti Madrido „Real“ ar Londono „Arsenal“ klubai. Bet šį kartą, iki Olimpinių žaidynių likus savaitei toks pareiškimas išties stebina. Juolab, kad Lietuvos krepšinio rinktinė ką tik jaudinančioje kovoje iškovojo olimpinį kelialapį. Tikrai drįsčiau ginčytis, ar artojų gerbėjų būrys yra gausesnis, nei besidominčių Olimpinėmis žaidynėmis. Tuo labiau, kad Lietuvą Olimpinėse žaidynėse pristato gausus būrys sportininkų, kurie tikrai laimės Lietuvai apdovanojimų. Ir išgarsins Lietuvos vardą visame pasaulyje.
Eilinį kartą Premjero komunikacija orientuota ne į Tautą, ne į vienybę ar bent bandymą suvienyti Lietuvos žmones, o vėl yra pažymėta intrigų ženklu – išskiriant siaurą visuomenės grupę kaip kažkuo svarbesnę ar išskirtinesnę.
Bet, žinant Premjero būdą ir nuostatas, artojų bendruomenė tikriausiai neturėtų per daug džiaugtis. Turbūt niekas nenustebtų, jei netrukus, pvz. mokytojų šventėje, Premjeras paskelbtų, kad mokytojai ir jų reikalai jam yra svarbesni, nei kažkokios artojų varžybos, o pvz. ugniagesių rungtynėse – kad Lietuvos ugniagesiai yra svarbesni, nei kokie nors nelabai energingi mokytojai.
Matyt natūralu, kad Premjero ir jo aplinkos meilė žmonėms stiprės sulig kiekviena diena, artėjant rinkimams. Tik ar tokie trumpi meilės ir sąlyginės pagarbos priepuoliai ištrins tas nuoskaudas, įžeidimus, tą paniekos ir arogancijos ženklą, kuriuo pažymėti tie keturi Premjero ir Co valdymo metai.
Iki rinkimų liko trys mėnesiai. Akivaizdu – pagarbą žmonėms rodyti susigriebta per vėlai. Premjero vietoje – savo viešųjų ryšių patarėjams algų nemokėčiau.
