Ar žinojote, kad Vilnius šiandien užima „garbingą“ pirmąją vietą Europoje tarp miestų iki 800 tūkst. gyventojų pagal laiką, sugaištamą kamščiuose? Mes lenkiame visus, bet ne inovacijomis, o paralyžiuotu eismu. Esame vienintelė Europos Sąjungos sostinė (neskaitant specifinių Nikosijos, Valetos ar Liublianos atvejų), kuri neturi nei tramvajaus, nei metro sistemos.
Maža to, liekame vienintele sostine be užbaigto pilno aplinkkelių tinklo, todėl sunkiasvoris transportas vis dar priverstas judėti per miesto mikrorajonus. Viešojo transporto situacija yra geriausias neefektyvumo pavyzdys. Per pastarąjį dešimtmetį savivaldybės išlaidos šiai sričiai išsipūtė trigubai – nuo 40 mln. iki 130 mln. eurų per metus. Tik įsiklausykime į šiuos skaičius. O koks tokių investicijų rezultatas? Kelionių skaičius išliko toks pat, koks buvo 2015 metais. Mes išmokome brangiai „vežti kilometrus“, bet taip ir neišmokome vežti žymiai daugiau keleivių.
Vietoje to, kad investuotume į patikimą, nuo bendro srauto atskirtą sistemą – lengvąjį metro (LRT), kurį sėkmingai naudoja tokie miestai kaip Bergenas, Strasbūras ar net Liuksemburgas – Vilnius renkasi „vandenilio eksperimentą“. Statoma 8 mln. eurų vertės vandenilio gamykla ir perkama 16 autobusų, nors ši technologija yra viena brangiausių ir vis dar nepatikima, ką rodo ir kaimyninės Rygos pavyzdys, kur tokie autobusai dažniau stovi remonte.
O kol vilniečiai stringa gatvėse, verslas stringa biurokratijoje. Pagal statybos leidimų išdavimo trukmę tampame lėtumo čempionais. Skaičiavimai rodo, kad įdiegus modernią „E-permit“ sistemą ir sumažinus biurokratinius stabdžius, miestas galėtų sukurti 8 000 papildomų darbo vietų ir kasmet į biudžetą surinkti 25 mln. eurų daugiau GPM. Tačiau valdžia renkasi popierines statybas ir administracinės inercijos didinimą. Neįtikėtina, tačiau dėl biurokratinių ir kitų kliūčių asociacijos skaičiavimais mieste daugiau nei 1 mlrd. neišduotų statybos leidimų. Tai prarastos galimybės miestui.
Bet ryškiausiai prioritetų trūkumą iliustruoja švietimo sritis. 2021-aisiais buvo garsiai žadėta iki 2025 metų pastatyti 8 naujas mokyklas. Šiandien turime vieną naują gimnaziją Pilaitėje. Miestas skolintais milijonais finansuoja ne naujas klases mūsų vaikams, o begalinius projektavimo procesus. O turint beveik 2 milijardų eurų biudžetą, klausimas dėl mokyklų nebėra finansinis – tai grynai politinės valios ir prioritetų klausimas.
Šių metų biudžete vėl pasigedau svarbiausių objektų: Šiaurinės gatvės, Mykolo Lietuvio aplinkkelio, platesnio Eišiškių plento ir kitų gyvybiškai (evakuacijai) būtinų jungčių. Mes negalime spręsti rytojaus problemų vakarykščiais metodais.
Vilnius turi viską, kad būtų modernus, greitas ir patogus miestas. Tačiau tam reikia nustoti imituoti sprendimus ir pradėti realias investicijas į infrastruktūrą, kuri tarnautų vilniečiams, o ne biurokratijai. Vilnius tikrai gali geriau.
