Kalbu apie tariamą, o ne tikrą rūpestį, nes tikrasis rūpestis jau dabar galėtų pasimatyti konkrečiais veiksmais ir įstatymais. Tačiau kaip vienas iniciatorių man interviu sakė „pirma turime apibrėžti, tada galima rūpintis“. Nesutinku su tokia pozicija.
Šeimomis rūpintis galima ir ne progomis, jei tas rūpestis yra nuoširdus.
Pradėsiu nuo paties pagrindo – šeimos apibrėžimo siaurinimas nepadės nieko labiau apsaugoti. Tai priešingai – panardins daugelį šeimų į teisinio neapibrėžtumo būseną jiems stebint, kuo baigsis ši diskusija. Ar vieniša mama su vaiku bus pripažįstama šeima? Ar dviejų tos pačios lyties asmenų sudaryta santuoka ES valstybėje nesusidurs su papildomomis kliūtimis, atvykstant gyventi į Lietuvą? Kiek atsiras naujų siūlymų vietos lygmeniu šeimos apibrėžimą sprendžiant su savivaldos rinkimais – tokių, kaip „zonos be LGBT“, kaip kituose miestuose atsirasdavo?
Nuo to, kad bus apsaugotos „kitokios“ šeimos, niekam blogiau nebus. Tai nėra nulinės sumos žaidimas, kur vienam laimint kitas pralaimi. Dėl to visoms šeimoms dėmesys turi būti tikras, ne tik progomis. Tai lems žmonių ir šeimų saugumą ir teisinį tikrumą. Tik tokiomis sąlygomis iš esmės turėsime darnesnę visuomenę ir stipresnę valstybę.
Trys paprasti žingsniai, kuriuos galima daryti jau dabar.
Visų pirma, suteikti visoms šeimoms lygią teisę į pagalbinį apvaisinimą. Reikia ir leisti nesusituokusioms poroms ar vienišoms moterims šia paslauga pasinaudoti, ir siekti šios paslaugos kompensavimo.
Primenu, kad praeitoje Seimo kadencijoje kartu su Laisvės partijos kolegomis nuosekliai dėl to kovojome. Seime nesuradus pakankamai balsų kreipėmės į Konstitucinį teismą, o jis pripažino dabartinį įstatymą prieštaraujantį Konstitucijai. Todėl dabar Seimas privalomai grįžo prie šio klausimo ir labai tikiuosi, kad vieną dieną pagalbinis apvaisinimas pagaliau bus labiau prieinamas ir nereikės tokios paslaugos Lietuvos piliečiams ieškoti, pavyzdžiui, Latvijoje.
Visų antra, reikia priimti įstatymus, įteisinančius partnerystę Lietuvoje. Bent 24 poros teismų keliu jau įteisino savo partnerystę, dar tiek pat procese. Tam buvo atvertas kelias po mūsų kreipimosi į Konstitucinį teismą. Visgi tai nėra orus pripažinimo kelias. Dar blogiau atrodo Teisingumo ministerija skųsdama sprendimus dėl partnerystės, prašydama atidėti jų registravimą. Teisingumo ministerija priešinasi teisingumui tik dėl politinio užsispyrimo, taip pati nevykdydama Konstitucinio teismo sprendimo.
Raškant žemiau kabančius vaisius, elementari pagalba šeimoms prasideda nuo kokybiško švietimo ir vaikų užimtumo, parodant tėvams, kad vaiko auginimo ir darbo įsipareigojimų suderinimas yra misija įmanoma. Tą padaryti gali kiekviena savivaldybė be jokių nacionalinių sprendimų. Štai Vilniaus darželiuose dar prieš dvejus metus atidarėme grupes vaikams nuo 1 metų, o iki šių metų galo jų turėsime jau daugiau nei 70. O po vasaros 5 miesto darželiuose pradės veikti pirmosios lopšelinės grupės vaikučiams ir iki 1 metų amžiaus.
Paslaugų šeimai plėtra gali suteikti saugumo šeimoms, planuojančioms vaikus. Tokiu būdu kažkiek kilstelint ir gimstamumo skaičius. EBPO tyrimai rodo, kad kitos, finansinės priemonės, turi itin ribotą poveikį gimstamumui.
Šeimos dieną, gegužės 15–ąją pasitikime turėdami prieš akis konkrečius darbus, kuriuos padarius visoms Lietuvos šeimoms bus lengviau.
