Aš, kaip žmogus, daugelį metų dirbantis europinėje politikoje, puikiai žinau, kad Sąjunga veikia tik tada, kai institucijos laikosi savo įgaliojimų ribų. Europos Sąjungos sutarties 4 ir 5 straipsniai aiškiai nustato subsidiarumo, proporcingumo ir lojalios partnerystės principus. Tai nėra formalumas – tai yra mūsų bendros Europos konstitucinės kultūros pamatas. Todėl man buvo skaudu matyti, kaip šie principai buvo ignoruoti.
Prieš priimdamas tokią rezoliuciją, Parlamentas privalėjo kalbėtis su Lietuvos Seimu, išklausyti visas puses, siųsti delegaciją, įsitikinti, kad faktai tikslūs, o vertinimai – pagrįsti. Tai yra elementari pagarba valstybei narei ir jos institucijoms. Vietoj to rezoliucija buvo įtraukta į darbotvarkę skubos tvarka, be išsamaus tyrimo, be dialogo, remiantis fragmentiška ir subjektyvia informacija. Tai nėra europietiška praktika, kurios mes siekiame.
Pats rezoliucijos pavadinimas – apie „bandymą perimti visuomeninį transliuotoją“ – jau savaime formavo išankstinę nuostatą, kuri nebuvo paremta visapusiška analize. Šiose formuluotėse nestinga kandumo ir paviršutiniškumo. Tai gali daryti žalą valstybės reputacijai bei visuomenės pasitikėjimui. Todėl atsakomybė turi būti ypatinga.
Dar labiau nustebino tai, kad tik po rezoliucijos priėmimo Parlamento darbo grupė surengė posėdį dėl padėties Lietuvoje. Tai yra procedūrinė inversija, kuri prieštarauja sveikam protui. Klausimai, pateikti Lietuvos institucijoms, buvo ne siekiant išsiaiškinti tiesą, o tarsi nurodant, kokių atsakymų tikimasi. Tai nėra pagarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Man, kaip ilgamečiui europinės politikos dalyviui, tokie metodai kelia nerimą. Jie prieštarauja tam, ką mes patys esame įtvirtinę Europos Sąjungos sutartyse. Jie silpnina pasitikėjimą Europos Parlamento sprendimais ir kuria pavojingą precedentą, kai politinės nuostatos ima viršų prieš faktus ir procedūras.
Todėl kartu su kolegomis iš Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) ir Europos konservatorių ir reformuotojų (ECR) frakcijų Lietuvos delegacijų aiškiai pasakėme: taip elgtis negalima. Europos Parlamentas turi būti vieta, kurioje ginama demokratija, o ne kuriami neapgalvoti naratyvai apie ją. Prie mūsų parengto laiško Europos Parlamento politinių grupių lyderiams pridėjome ir savo išsamų atsakymą į rezoliucijos teiginius bei Valstybės kontrolės atlikto LRT audito santrauką — dokumentus, kurie leidžia matyti visą vaizdą, o ne tik jo fragmentus.
Europa yra stipri tada, kai laikosi savo taisyklių. Kai gerbia valstybių narių konstitucines struktūras. Kai remiasi dialogu, o ne skuba. Aš tikiu, kad mes vis dar galime prie to sugrįžti.
