Merkinėje esantis partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui skirtas paminklas raudonais dažais buvo apipiltas praėjusių metų sausio 29-ą dieną, apie 4 val. ryte.
Sulaikė tris užsienio piliečius
Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Trečiadienį prokuratūra paskelbė, kad jau surašytas kaltinamasis aktas ir byla keliauja į teismą.
„Teismui yra perduoti trys asmenys. Asmenys yra ne Lietuvos piliečiai. Du asmenys turi dvigubą pilietybę – Rusijos ir Estijos ir vienas asmuo turintis Rusijos pilietybę. Asmenys yra pakankamai jauno amžiaus – 1982, 1987 ir 2005 metų gimimo.
Būtent jie, jų veiksmai kvalifikuoti pagal tris baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, ir dėl kapo ar dėl kitos pagarbos vietos išniekinimo“, – sakė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas.
Užsakymas iš Rusijos
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šie asmenys, veikdami organizuotoje bendrininkų grupėje vykdė Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų užduotis.
Tai viena iš hibridinio karo priemonių
„Pradinėje jų veiklos stadijoje buvo atliktos tam tikros įžvalgos ir veikla nukreipta į atmintinų vietų, atmintinų paminklų naikinimą, išniekinimą ir taip toliau. Turbūt reikėtų akcentuoti, kad ikiteisminiai tyrimai yra atliekami ir kitose valstybėse, tačiau apie jų vidinį turinį negalime teikti informacijos, kadangi tai informacija susijusi su valstybės paslaptimi. Mes dalinamės informacija su kitomis valstybėmis, Baltijos šalimis.
Tai viena iš hibridinio karo priemonių. Niekam ne paslaptis, kad dėl Baltijos valstybių yra sudaryti planai ir tokie veiksmai yra plano atskiros detalės, atskirų detalių realizacija“, – sakė vyr. prokuroras.
Prokuroras pridūrė, jog duomenų, kad tarp sulaikytų asmenų būtų profesionalūs Rusijos kadriniai darbuotojai, nėra. Prokuratūra mano, kad tai tiesiog užverbuoti atskirų užduočių vykdytojai.
„Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jiems buvo pasiūlytas atlygis ir atskirais atvejais gautas. Užmokestis yra kelių šimtų, kelių tūkstančių eurų ribose. Apie jų užverbavimo momentus taip pat negalėčiau kalbėti“, – kalbėjo Rimas Bradūnas.
Kaltę pripažįsta ne visi
Pasak prokuroro, asmenys buvo pasiskirstę vaidmenimis ir savo funkcijas realizavo. Visi asmenys gyveno Talino mieste, ten dirbo darbininkiškų profesijų darbus, buvo pažįstami. Šiuo metu jie yra suimti ir teismo lauks Lietuvoje.
Asmenys buvo sulaikyti ne Lietuvoje
„Asmenys buvo sulaikyti ne Lietuvoje. Jie buvo perduoti atitinkamų Estijos struktūrų darbuotojų Lietuvos Respublikai vykdant Europos arešto orderį. Vienas asmuo kaltę pripažįsta iš dalies, kiti du inkriminuojamą veiką neigia. Iki šiol, mūsų žiniomis, asmenys nebuvo teisti.
Tai nebuvo spontaniškai kilęs ir realizuotas veiksmas. Veiksmas buvo planuotas, nes pradžioje buvo atlikta įžvalga, stebėsena, atskirų objektų identifikavimas ir pasirinktas šis“, – teigė prokuroras.
Kauno apygardos teismas spręs, ar posėdžiai bus uždari, nes kai kurios bylos dalys yra susijusios su valstybės paslaptimi. Už inkriminuojamas nusikalstamas veikas asmenims gresia nuo 2 iki 7 metų nelaisvės.
Vienas iškiliausių partizanų
Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą 1945 metais įsijungęs į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę ir tapęs vienu iškiliausių partizanų vadų.
1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1952–1953 metais Adolfas Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas, o 1957 metais po žiaurių kankinimų Vilniuje sušaudytas.
