17-metis ukrainietis pabėgėlis, neturintis darbo, gavo viliojantį pasiūlymą: jam buvo žadamas BMW automobilis ir apie 11 000 dolerių grynaisiais.
Pasak tyrėjų, nuo karo Ukrainoje pabėgęs 17-metis Daniilas pasiūlymą gavo praėjusių metų pradžioje, kai nuvyko į Lenkijos sostinę Varšuvą.
Jis sutiko ir gavo BMW, nors ir seną, bet ne grynuosius pinigus. Viliojantis pasiūlymas staiga sugriovė vaikino gyvenimą. Jis atsidūrė Lietuvos kalėjime ir yra kaltinamas padegęs IKEA prekybos centrą Vilniuje bei kitais išpuoliais.
Šis darbas, pasiūlytas šešėlinių veikėjų, pavertė Daniilą nesąmoningu Rusijos pėstininku, kuris, kaip teigia Lietuvos tyrėjai, dalyvavo daugialypėje sabotažo išpuolių prieš taikinius visoje Europoje kampanijoje.
Per pastaruosius dvejus metus, kaip teigia Strateginių ir tarptautinių studijų centras, Rusijos karinė žvalgyba GRU vykdo chaoso ir baimės sėjimo kampaniją. Jos metu buvo atakuojami prekybos centrai, sandėliai, povandeniniai kabeliai ir geležinkeliai Europoje.
Su Rusija siejamų atakų skaičius 2023-2024 m. beveik patrigubėjo. Tai sukėlė nerimą Europos vyriausybėms, kurios baiminasi, kad prezidento Vladimiro Putino invazija į Ukrainą yra dalis platesnio puolimo, lengvai galinčio peraugti į papildomą atvirą agresiją.
„Mes jau patekome į karo zoną Europoje, – „The New York Times“ sakė kadenciją baigiantis Lietuvos valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis. – Jų tikslas – sukelti chaosą, nepasitikėjimą ir paniką ir susilpninti visuomenės paramą teikiant pagalbą Ukrainai“. „Sveiki atvykę į Trečiąjį pasaulinį karą“, – pridūrė jis.
„Šešėlinis karas Lietuvoje ir kitose šalyse rodo, kad V.Putinas yra pasirengęs ir gali veikti už savo šalies ribų“, – „The New York Times“ sakė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Išpuolis, kurio įvykdymu kaltinamas Daniilas, buvo įvykdytas praėjusių metų gegužę, kai Lietuvos sostinėje Vilniuje esančioje IKEA parduotuvėje vidury nakties sprogo padegamasis užtaisas. Vėliau policijos pareigūnai sustabdė mikroautobusą, kuriuo įtariamasis važiavo iš Lietuvos į kaimyninę Latviją, ir jį suėmė.
Tarp jo daiktų buvo padegamųjų įtaisų, kurie, tyrėjų nuomone, turėjo būti panaudoti per kitą padegimą Latvijos sostinėje Rygoje.
Teismo paskirta Daniilo advokatė Renata Janušytė atsisakė komentuoti savo kliento veiksmus ar motyvus.
Slėptuvė geležinkelio stoties spintelėje
Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė stulbinančių ir dažnai keistų detalių apie tai, kaip rengiamos ir vykdomos sabotažo operacijos. Tarp jų – Vilniaus geležinkelio stoties spintelė, kurioje buvo paslėptas maišas su sprogmenimis, šeši mobilieji telefonai, keturi detonatoriai ir du vibratoriai, kurių paskirtis neaiški, paslėpti.
Kodėl ukrainiečiai įsitraukė į sabotažo kampaniją savo šalies aršiausio priešo pusėje? Tai Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai vienas didžiausią nerimą keliančių klausimų. „The New York Times“ primena, kad šios šalys priėmė dešimtis tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos ir aktyviai pasisakė už didesnę Vakarų karinę pagalbą, kad padėtų Kyjivui pasipriešinti Rusijai.
Nėra prorusiškai nusiteikę
Daniilas užaugo Chersone, daugiausia rusakalbiame pietų Ukrainos mieste prie Juodosios jūros, kuriame prieš prasidedant karui daug gyventojų palankiai vertino Rusiją. Jo motina vis dar ten gyvena. „The New York Times“ žurnalistams susisiekus su ja telefonu, ji atsisakė komentuoti.
Lietuvos tyrėjai mano, kad Daniilas ir kiti IKEA išpuolyje dalyvavę asmenys daugiausia buvo motyvuoti pinigais. Praėjusį mėnesį prokuroras Arturas Urbelis juos apibūdino kaip „jaunus asmenis, kuriems akivaizdžiai trūksta gyvenimiškos patirties“ ir kurie dėl karo Ukrainoje „atsidūrė sunkioje materialinėje padėtyje“.
Jis pridūrė, kad jie galbūt „nesuvokė galutinio tikslo“ tų, kurie, pasislėpę už slapyvardžių socialiniuose tinkluose, užsakė ir vadovavo jų darbams.
GRU verbuojami žmonės „akivaizdžiai nėra profesionalai“, nes juos lengva sugauti, be to, jie dažnai būna sunkioje finansinėje padėtyje ir juos vilioja „greitų ir lengvų pinigų siūlymai“, sakė Valstybės saugumo departamento direktorius D.Jauniškis.
Ieškodamos aukų socialiniuose tinkluose, Rusijos žvalgybos tarnybos „tiesiog meta žvejybinį tinklą ir žiūri, kas užkibs“, pridūrė jis.
Paklausta, ar rado kokių nors įrodymų, kad Daniilas pasirašė įsipareigojo Rusijai, Lietuvos generalinė prokuratūra atsakė, kad „nėra jokios informacijos, kad kaltinamasis laikosi prorusiškų pažiūrų“.
Lietuvos tyrėjų teigimu, daugelį nurodymų jam ir kitiems užverbuotiems asmenims per „Telegram“ perdavė vartotojas, pasivadinęs Warrior2Alpha. Kitas bendravimo kanalas buvo Zengi, Kinijos žinučių siuntimo programėlė.
Pasak Lietuvos prokurorų, „Zengi“ jis bendravo su nenustatytu vadovu, naudodamasis slapyvardžiu „Q“, matyt, turėdamas omenyje filmų apie Džeimsą Bondą personažą.
Didžiulį nerimą sukėlę sprogimai
Potencialiai pavojingiausios sabotažo operacijos buvo susijusios su padegamaisiais įtaisais, užmaskuotais kaip nekalti paketai. Praėjusių metų liepą Leipcigo krovinių tvarkymo centre užsiliepsnojo DHL iš Vilniaus į Vokietiją skraidintas siuntinys. Kitas iš Vilniaus gabentas siuntinys sprogo Birmingeme, Anglijoje, o trečias užsiliepsnojo vienoje Lenkijos kurjerių įmonėje.
Vakarų žvalgybos pareigūnai dėl kiekvieno epizodo kaltino Rusiją. O IKEA gaisras taip pat buvo aiškiai susijęs su Rusijos sabotažu, sakė D.Jauniškis.
Išpuolis simbolinę dieną
Prokurorų teigimu, praėjusių metų balandį Daniilas kirto Lenkijos sieną su Lietuva. Jis žvalgėsi galimų taikinių, apsilankė IKEA parduotuvėje Šiauliuose, rytiniame mieste, ir antroje, didesnėje IKEA parduotuvėje Vilniuje.
Šiauliai, kuriuose įsikūrusi NATO oro pajėgų bazė, jau seniai yra Rusijos žvalgybos tarnybų dėmesio centre. „The New York Times“ primena, kad praėjusiais metais čia suimtas 82 metų pensininkas Eduardas Manovas, apkaltintas šnipinėjimu. Jo namuose rasta šnipinėjimo įrangos. D.Jauniškis sakė, kad vyras dirbo GRU.
Po žvalgybinės kelionės į Šiaulius ir Vilnių praėjusių metų balandį Daniilas grįžo į Varšuvą. Netrukus jis vėl atvažiavo į Vilnių ir, prokurorų teigimu, gegužės 8 d. IKEA parduotuvės patalynės skyriuje padėjo padegamąjį įtaisą. Įjungus laikmatį, jis sprogo ankstų gegužės 9-osios rytą, dienos, kurią Rusija švenčia kaip „Pergalės dieną“, žyminčią sovietų pergalę prieš nacistinę Vokietiją 1945 m.
Laikas buvo pasirinktas sąmoningai, sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius.
„Mes remiame Ukrainą, o pagal Kremliaus logiką tai reiškia, kad remiame nacius“, – sakė jis.
Padegamasis įtaisas, kurį, prokurorų teigimu, padėjo Daniilas, sukėlė gaisrą, tačiau pastato sudeginti nepavyko, kaip, matyt, buvo planuota.
Platus tinklas
Po trijų dienų Varšuvoje paslaptingas gaisras, kurį, kaip dabar mano Lenkijos tyrėjai, sukėlė Rusijos užverbuoti diversantai, sunaikino didžiausią miesto prekybos centrą. Lenkija mano, kad su tuo galėjo būti susijęs ir Daniilas, kuris IKEA padegimo operacijos naktį išvyko iš Vilniaus į Varšuvą.
Pasak prokurorų, Daniilas Lietuvoje turėjo bendrininkų, įskaitant ukrainietį, kuris padėjo įvykdyti IKEA padegimą ir kuris vėliau buvo suimtas Lenkijoje.
Lenkijos prokurorai neseniai pranešė, kad taip pat pateikė kaltinimus terorizmu Baltarusijos piliečiui, kuris kaltinamas praėjusių metų balandį Varšuvoje padegęs didelę ūkinių prekių parduotuvę.
Vasario mėnesį Bosnija Lenkijai išdavė rusą Aleksandrą Bezrukavyjų, kuris buvo kaltinamas priklausymu Maskvos agentų grupei, koordinavusiai sabotažo operacijas prieš Lenkijos, Baltijos šalių ir kitų NATO narių objektus.
Praėjusį mėnesį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lietuvoje atliktas plataus masto IKEA išpuolio tyrimas „patvirtino mūsų įtarimus, kad asmenys, atsakingi už prekybos centrų padegimą Vilniuje ir Varšuvoje, yra Rusijos slaptosios tarnybos“.
Lietuvos valstybės saugumo departamento direktorius D.Jauniškis sakė, kad išpuolis IKEA „buvo ne tik čiužinių deginimas“, bet ir platesnės kampanijos, kuria siekta „sukelti paniką“, dalis.
Jis pridūrė: „Mes kalbame apie sabotažą, bet iš tikrųjų tai yra valstybės remiamas terorizmas“.
R.Bridikis: kilpos sabotažui neužveršime
D.Jauniškio įpėdinis, būsimasis naujasis VSD direktorius Remigijus Bridikis 15min teigė pasitikintis prokurorais, tad konkretaus tyrimo sakė nenorintis komentuoti. Vis dėlto paklaustas, ar pastaruoju metu Rusijos planuojamų sabotažo, terorizmo aktų rizika Lietuvoje didėja, patvirtino: „Taip“.
„Informaciją apie šį ir kitus įvykius mes valdome, bet turime apribojimą: Lietuvoje yra ne vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame pakankamai aiškiai suvokiami procesai ir jų dalyviai. Aš tikrai būčiau linkęs pasikliauti prokuratūra, pasikliauti mūsų ikiteisminį tyrimą vykdančiaisiais ir laukti jų išvadų, rekomendacijų, pateiktos informacijos, visgi suprantant ir patiems akcentuojant problemą: procesai vyksta, taip, mus atakuoja įvairiomis formomis, bando mus, tikrina mūsų vienybę ir gebėjimus reaguoti, kaip galime tai suvaldyti.
Mes negalėsime maksimaliai išspręsti šių problemų, bet bendradarbiaudami su kitomis valstybėmis, kitais partneriais, galėsime nuspėti ir nuspėjame tam tikrus žingsnius“, – 15min tvirtino VSD direktoriaus pavaduotojas, kurio kandidatūrai į žvalgybos vadovus ketvirtadienį pritarė Seimas.
Mes negalėsime maksimaliai išspręsti šių problemų, bet bendradarbiaudami su kitomis valstybėmis, kitais partneriais, galėsime nuspėti ir nuspėjame tam tikrus žingsnius.
Kartu jis pripažino, kad Lietuvos kontržvalgybiniai pajėgumai „niekada nebus visaverčiai“.
„Jie niekada nebus visaverčiai, pajėgūs tiek, kiek sugebame tas grėsmes užkardyti. O šiuos veiksmus labiau vertinčiau kaip veikimą pilkojoje zonoje, tarp karo ir taikos, karinėje terminologijoje tai yra įvardijama: suformuok kovinę aplinką, siek pakeisti ir sukurk visuomenės požiūrį, kuris būtų parankus, stenkis suvaržyti sprendimų priėmimo procesą, išblaškyk ir išbalansuok institucijas. Vyksta toks veikimas pilkojoje zonoje ir tiesiog stebėjimas, kaip mes reaguosime ir gebėsime susitvarkyti“, – Lietuvai priešišką taktiką apibendrino R.Bridikis.
Būsimasis VSD vadovas neslėpė, jog kilpos Rusijos planuojamiems sabotažo aktams „niekada nepavyks užveržti“ dar ir dėl laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje.
„Jos niekada nepavyks užveržti, nes mes visgi esame laisva judėti ir veikti bendruomenė, Lietuva yra plačios Šengeno erdvės dalis. Kaip minėjau, tai, kas vyksta Lietuvoje, nebūtinai yra suplanuota ir užsakyta Lietuvoje.
Tiesiog mums reikia ne tik bandyti, vaizdingai kalbant, užkimšti vieną ar kitą rėčio skylę, bet mums reikia bendrai rasti balansą, sukurti nepakantumo priešiškai veiklai koncepciją, kurią deriname su partneriais, kalbame su kitais kolegomis tiek regione, tiek platesnėje erdvėje, ir tą nepakantumo, neišvengiamumo bausmei aplinką, manau, sukursime eigoje“, – aiškino R.Bridikis.
